Baimė: kaip ją nugalėti?

1901-12-13 / Rūta Kacucevičiūtė

Kartais mums atrodo, kad esame perskaitę daugelį knygų, prisirinkę įvairiausių patarimų, tačiau vis tiek negalime imtis tam tikrų veiksmų. Kodėl? Ogi todėl, kad mus neretai sustabdo mūsų baimės. Šiandien ir pakabėsime apie tai, kaip atpažinti ir priimti savo baimes – tai svarbus žingsnis link tikrosios lyderystės.

Bijoti nėra ko?

Kiekvienas iš mūsų kartais patiria baimę, būna išsigandęs. Tačiau būtume be galo nustebę, jeigu išgirstume, kad mums svarbu įsisąmoninti ir pripažinti savo baimes, kad galėtume sumažinti jų įtaką mūsų elgesiui.

Baimė neretai yra suvokiama kaip silpnumas, todėl stengiamės išvengti kalbų apie mūsų baimes, vengiame apie jas kalbėti garsiai. Mes ne tik vengiame kalbėti apie mūsų baimes, tačiau neretai netgi nepripažįstame, kad jų turime. Mes iš visų jėgų stengiamės nuslopinti mūsų baimes, todėl kartais net patys nesuvokiame, kad jų turime. Mes taip priprantame gyventi su savo baimėmis, kad kartais jų net neįsisąmoniname. Taigi, galime drąsiai teigti, kad daugelis žmonių vengia savo baimių ir bijo pažiūrėti joms į akis, todėl baimės pradeda kontroliuoti jų gyvenimus.

Kai kurie galėtų paklausti: „Tačiau ar baimė nėra geras dalykas?“ Juk baimė siunčia mums signalus, kad mums arba tiems, kuriuos mylime yra iškilusi tam tikra grėsmė. Pvz., įsivaizduokime, kad mūsų vaikas išbėga į gatvę, tiesiai po mašinos ratais, arba girdime, kad į namus įsilaužė įsibrovėlis ir pan. Juk natūralu, kad tokiais atvejais kyla baimės jausmas. Taip, tokiais atvejais baimė yra naudinga ir vertinga, nes ji motyvuoja mus elgtis atsakingai, apdairiai, o esant poreikiui – ieškoti pagalbos, gintis arba ginti artimuosius. Tokių baimių turime klausytis ir atsakyti į jas, nes jos padeda mums išlikti gyvais ir saugiais.

Tačiau mes kalbame apie kitokią baimę – apie tą, kuri trukdo mums realizuoti save ir pasiekti savo gyvenimo pilnatvę. Apie šią baimę ir pakalbėsime.

Yra baimės, kurios tarsi stabdo mūsų gyvenimą – baimės, kurios blokuoja mus, kurios kliudo mums patenkinti mūsų svarbius poreikius. Šios baimės stabdo mūsų funkcionavimą, galimybę pasiekti savo tikslus, nesvarbu, kur būtume – mokykloje, namuose, ar kur kitur. Šios baimės gali sužlugdyti mūsų gyvenimą ir neretai būtent šios baimės yra mūsų problemų šaltinis. Tokios baimės, kurios turi neigiamos įtakos mūsų gyvenimui ir kurios neretai riboja mūsų gyvenimus yra pvz.:

Baimė padaryti klaidą

Baimė priimti svarbius sprendimus

Baimė prarasti darbą arba nesuspėti (nesugebėti) atlikti savo pareigų

Baimė kurti naujus santykius arba prarasti jau turimus

Baimė kalbėti viešai

Baimė supykti arba baimė, kad kiti gali supykti dėl mūsų žodžių ir/ar poelgių

Baimė būti vienam, ir kt. baimės.

Šios baimės dažnai išsivysto mūsų gyvenimo patirties pagrindu. Kai kurios gali būti nedidelės, o kitos – paprasčiausiai užgožti mūsų gyvenimą.

Kas nutinka, kai bijome susitikti akis į akį su mūsų baimėmis?

Labai dažnai tais atvejais, kai susiduriame su baime, mes paverčiame ją katastrofa. Mes leidžiame baimei kontroliuoti mūsų mintis, mūsų žodžius ir mūsų poelgius. Mes įsivaizduojame visus baisius ir nemalonius dalykus, kurie gali nutikti, jeigu mes pasielgsime vienaip ar kitaip. Kadangi baimės dažniausiai yra susijusios su nežinomybe, t.y. pokyčių baime, mes neretai pasirenkame saugumą ir apdairumą, ir liekame tame pačiame taške, kuriame ir esame – nes verčiau pasirenkame tai, kas yra žinoma ir įprasta nei tą nežinomybę ir neįprastas sąlygas, kurios yra susijusios su pokyčiais. Mes sustabdome save nuo atsako į iššūkius, nuo poelgių, nuo iniciatyvos, nuo naujų santykių. Kartais mes netgi susitaikome su nemalonia ar kankinančia situacija, kadangi ji vis tiek atrodo mums labiau saugi nei susitikimas su naujovėmis ir pokyčiais.

Jeigu apibendrintume tokį mūsų elgesį, galėtume jį pavadinti „gyvenimo baime“ arba „baime gyventi“. Psichologas Dr. R. Myers sakė, kad „Daugelis žmonių atsargiai tipena per gyvenimą, stengdamiesi saugiai pasiekti mirtį.“ Problema yra tai, kad jeigu nuolat pasirenkame vengti pokyčių ir imtis veiksmų, jeigu nuolat bandome prisitaikyti prie esamos situacijos, kuri jaudina mus, o ne išspręsti ją, mes patys „skandiname“ savo pasaulį. Kai mes pasirenkame vengti nemalonių ir bauginančių situacijų vietoje to, kad išspręsti jas, mes patys ribojame ir varžome savo gyvenimą.

Minutėlę pagalvokite apie savo gyvenimą. Ar yra tokių situacijų, kurios Jums nepatinka, tačiau visgi stengiatės prisitaikyti, nes tai atrodo Jums paprasčiau nei imtis rizikos – imtis kažko naujo ir nežinomo – kas galėtų pagerinti Jūsų gyvenimą ir jo kokybę?

Ką mes galime padaryti su baime?

Baimės yra tokios pačios kaip ir kitos problemos, su kuriomis mums tenka susidurti – jos gali būti išspręstos tik tuo atveju, jeigu mes jas pripažįstame ir sąmoningai priimame, esame pasiruošę susidurti su jomis, judėti į priekį ir išspręsti jas.

Be abejonės, mūsų tėvai ir auklėjimas turi labai didelės įtakos tam, kaip mes suvokiame ir kaip kovojame su baimėmis. Taip kaip vaikai perima iš tėvų vertybines orientacijas, požiūrius ir nuostatas, taip jie perima ir baimes. Taip pat vaikai mokosi kaip susidoroti su baimėmis, stebėdami kaip tą daro tėvai. Jeigu tėvai jaučiasi ir elgiasi bejėgiškai prieš savo baimes, vaikai taip pat mokosi vengti baimių ir nemalonių, bauginančių situacijų, nes jaučiasi taip, tarsi negalėtų su jomis susidoroti (juk tėvai to negali!). Tačiau jei tėvai parodo drąsą ir bando išspręsti nemalonias, bauginančias situacijas, vaikai taip pat išmoksta imtis iniciatyvos ir ieškoti sprendimų nesvarbu, kaip neramu ir baisu jiems būtų.

Gera naujiena yra ta, kad galima nustoti mokėti tai, ką iki šiol esame išmokę. Todėl baimių taip pat galime atsikratyti. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad daugelio baimių, netgi labai stiprių, gali atsikratyti arba bent jau ženkliai sumažinti jų įtaką mūsų gyvenimui ir elgesiui.

Nors kartais atrodo, kad ne mes sukuriame arba ne mes valdome situaciją, kuri yra mums nemaloni, bauginanti ar neraminanti, visgi, tik nuo mūsų priklauso, kiek mes leisime nemaloniai situacijai apriboti, slopinti arba varžyti mūsų gyvenimą. Tik nuo mūsų priklauso, ar mes pasirinksime stovėti tame pačiame taške, ar judėti į priekį ir atrasti sprendimus. Kaip jau žinome, stovėti tame pačiame taške ir leisti baimei užvaldyti mūsų gyvenimą nėra geras sprendimas, kadangi baimės neigimas nepanaikina jos. Ir ne tik nepanaikina – neretai laikui bėgant baimė tampa didesnė, o jos sukeliamos neigiamos pasekmės – vis blogesnės ir blogesnės. Tačiau kai prisiimame atsakomybę už savo baimes, mes pradedame jas kontroliuoti ir judėti jų sprendimo link. Drąsa nereiškia nerimo ar išgąsčio nebuvimą – drąsa reiškia gebėjimą ir pasiryžimą judėti toliau net tada, kai bijome. Drąsa – tai atkaklumas net tada, kai jaučiame baimę.

Kaip atrasti drąsos?

Pirmas žingsnis – pripažinimas, kad turime baimių, kurios užkerta mums kelią judėti toliau, kurios sustabdo mūsų funkcionavimą ir kurios taip įtakoja mūsų gyvenimą, kad mes negalime pilnai save realizuoti ir gauti tai, ką esame nusipelnę gauti, pasiekti gyvenime. Sąžiningas, sąmoningas savo baimių suvokimas didina mūsų drąsą „susidoroti“ su baimėmis ir pradėti gyventi taip, kaip norime.

Antras žingsnis – tai pasiruošimas pajudėti iš mūsų komforto zonos, t.y. zonos, kurioje jaučiamės saugiai ir įprastai – tai mūsų įprastas gyvenimo būdas, elgesys, ir t.t. Tokia komforto zona, be abejo, yra mums reikalinga, kadangi kiekvienas iš mūsų jaučia saugumo ir jaukumo poreikį. Tačiau mums taip pat reikia iššūkių ir pokyčių, kad galėtume mokytis ir augti, vystytis ir tobulėti kaip asmenybės. Jei norime to pasiekti, mums svarbu ryžtis pajudėti iš savo komforto zonos.

Kartais padeda baimių sąrašo sudarymas – pvz., galime surašyti tai, ką bijome padaryti ar pasakyti. Pagalvokite apie baimes, kurios žlugdo Jūsų gyvenimą ir neleidžia pilnai funkcionuoti. Pvz., tai gali būti:

Prezentacijos perskaitymas prieš didelę auditoriją.

Kelionė į miestą, kuriame nesate buvęs vienas.

Pokalbio užmezgimas su Jums patinkančiu asmeniu.

Naujo darbo paieškos, nors esamame darbe jaučiatės „perdegęs“.

Išmokimas to, apie ką seniai svajojate (pvz., išmokimas plaukioti, joti, būriuoti ir t.t.).

Kuo aiškiau ir išsamiau apibudinsite baimę, tuo lengviau Jums bus suprasti, ko turite atsikratyti, kad galėtumėte judėti toliau. Kai tiksliai ir aiškiai apibudinsite savo baimę ar baimes, yra 3 pagrindiniai žingsniai, kurie padeda mums judėti į priekį ir įveikti baimes:

1) Pabandykite pasitelkti kitų pavyzdį – būtent! Pabandykite stebėti tuos žmones, kurie Jums patinka, kuriuos gerbiate, kuriais žavitės. Pabandykite stebėti juos elgiantis taip, kaip Jūs bijote pasielgti. Pabandykite atrasti žmonių, kurie daro tai, ką Jūs bijote daryti ir stebėkite juos. Stebėkite tiek daug žmonių, kiek tik tai įmanoma ir tiek dažnai, kiek tai įmanoma. Taip pat pabadykite atsiminti tuos atvejus, kai Jūs pabandėte padaryti kažką panašaus ir Jums pasisekė!

2) Praktikuokitės arba repetuokite – tai galimybė išbandyti naują elgesį pirmiausia mintyse arba niekam nematant, kol būsite pasirengę perkelti tą elgesį į realų gyvenimą. Įsivaizduokite save sėkmingai atliekantį veiksmą, kurio bijote arba sakantį žodžius, kuriuos bijote pasakyti. Svarbu, kad pasipraktikuoti galėtumėte be streso ir spaudimo – pvz., būdamas vienas prieš veidrodį arba su draugu, kuriuo pasitikite ir su kuriuo jaučiatės laisvas. Repetuodami stenkitės mokytis kontroliuoti savo susijaudinimą, pvz., tinkamai kvėpuodami.

3) Padarykite tai! Po repeticijų ir pasiruošimų, paprasčiausiai padarykite arba pasakykite tai, ką iki šiol bijojote padaryti ar pasakyti.

Baimės buvimas gali būti ženklas, kad turime naują galimybę ar iššūkį, kuris gali pakeisti mūsų gyvenimą į gerąją pusę, todėl jokiu būdu neturime vengti baimės, o siekti ją spręsti. Kai baimės būna įvardintos ir priimtos, mes įgyjame galių jas valdyti ir tinkamai su jomis susidoroti. Baimių priėmimas netgi gali padėti Jums suvokti, kad gyvenimas padovanojo Jums naujas galimybes tapti tuo asmeniu, kuriuo norite tapti.

Šaltinis: www.bernardinai.lt 2012-01-23

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found