Sausumos vėžlys - įdomus augintinis

1901-12-13 / Jurga Statuliavičienė

Esu turėjusi gyvūnų, nežinau kodėl, bet mano tėveliai leisdavo man įsigyti vienokį ar kitokį augintinį. Namuose būdavau retai, bet begalinė mano mamos kantrybė ir meilė leisdavo džiaugtis tais gyvūnėliais. Taigi štai mano augintinių sąrašas: šunytė, papūgėlės, žiurkėnas, antra šunytė...
Jau susituokus ir atsisveikinus su pas mamytę pasilikusia kalyte, įsigijau katytę. Kadangi po kiek laiko pradėjau lauktis, teko su katyte atsisveikinti, mat ji buvo be galo padykus. Taigi katytė apsigyveno pas močiutę (mano uošvienę). Mūsų vaikai taip pat gyveno apsupti gyvūnų: abi močiutės turėjo po katinuką, teta turėjo šuniukų. Galų gale ir mums tėtis padovanojo kilmingąjį lietuviškąjį „šarpėjų“, kuris iki šiol gyvena su mumis ir yra tikras šeimos narys.
Tačiau kad įsigysim dar vieną gyvūną...
Atėjo Ainiaus gimtadienis. Jam jau 7-eri ir jis ilgai ir tyliai sau galvojęs, sugalvojo ir pasakė gimtadieninį norą: ,,Norėčiau, kad visi dovanotų pinigėlių, o aš nusipirksiu už juos...VĖŽLĮ“.
Taigi puoliau ieškoti informacijos apie šį gyvūną. Sužinojau, kad jie yra sausumos ir vandens. Pigesni vėžliai yra vandens, bet jų priežiūra brangesnė: terariumas su tam tikra vandens temperatūra, su šildymo lempa, vandens filtru ir t.t. O sausumos vėžlys brangesnis, bet priežiūra daug pigesnė.
Na, Ainis gavo mūsų, tėvų, leidimą įsigyti sausumos vėžlį. Tada prasidėjo jo paieškos. Kikos parduotuvėje šie vėžliai brangūs: apie 400 Lt. Todėl puolėme ieškoti sausumos vėžlio internete  ir radome du variantus: vienas buvo brangesnis, o kitas mums tiko: 150 litų. Sužinojau, kad vėžlio šarvas turi būti neįtrūkęs, akys neašarotos, na, o daugiau informacijos neturėjau. Todėl Ainis su tėčiu pirmą dieną nuvažiavo apžiūrėti vėžlio ir pamąstę ar jis mums tiks, kitą dieną visi keturi važiavom pirkti šį augintinį.
Mūsų augintinis – roplys... Pavadinom jį Šarvuote. Įdomu tai, kad šis gyvūnas gyvena apie 50 metų!!! Tiesą pasakius, man Šarvuotė labai patinka. Ji tokia rami, niekur neskuba, bet visur spėja. 
Labai gražiai valgo, lėtai juda... O Ainis irgi laimingas, tai jo gyvūnas, jis bando prisiminti, kad kiekvieną dieną reikia įdėti salotos lapą, išvalyti terariumą.
Smagu ir nuostabą kelia tai, kad Ainis pats sugalvojo kokį gyvūnėlį norėtų turėti, susitaupė pinigėlių ir dabar turi kuo rūpintis.  Na, o man, mamytei, šis gyvūnėlis labai patinka, nes tikrai nėra papildomo darbo, tik smagus, raminantį poveikį teikiantis globotinis.

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found