Berlyne užtekėjo seksualinės laimės saulė

2015-12-28 / G.Vaitoška

G.Vaitoška. 

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/gvaitoska-berlyne-uztekejo-seksualines-laimes-saule.d?id=24117895#ixzz263rhymy1

Žymi gimstamumo kontrolės specialistė, Tarptautinės šeimos planavimo federacijos kūrėja Margaret Sanger žymiame savo veikale „Civilizacijos ašis“ (1922) rašė: „Žengę pirmuosius žingsnius kurdami tikrąją civilizaciją, tūkstančius kartų palengvinsime žmogiškosios dvasios išlaisvinimą iš nežinojimo gniaužtų...

Didžiausia problema, kurios turi būti imtasi pirmiausia, yra sekso gėdos ir baimės panaikinimas. Mes turime parodyti žmonėms pergalingą šios spindinčios galios jėgą. ... Per seksą žmonija pasieks tokį didįjį dvasinį nušvitimą, kuris pakeis pasaulį ir nušvies vienintelį kelią į žemiškąjį rojų.“

Seksualinė palaima!.. Ir kas gi apie ją nesvajoja?.. Ponia Margaret Sanger jos tikėjosi ant žemės, kai kurios musulmonų atšakos rojuje... Na prisipažinkime, juk ir tu, skaitytojau, ir aš – ir netgi Lietuvos Respublikos Seimo nariai svajoja apie pasakišką seksualinę laimę... Tačiau individo norui gyventi lytinį gyvenimą ir laisvai daugintis vis dar trukdo kai kurių šalių primityvūs politikai bei veidmainiški religijos tarnai... Berlyne, kuriame vyko Tarptautinės šeimos planavimo federacijos, Jungtinių tautų organizacijos ir Vokietijos vyriausybės forumas buvo paskelbta (M.A.Pavilionienė. „Kodėl mirštama nuo sekso?“ delfi.lt, 2009 rugsėjo 6 d.), kad bus imtasi Veiksmų programos, kuri sieks, kad įvairiose šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, paaugliai priverstinai būtų apmokomi kontracepcijos naudojimo.

Vokietijos fenomenas

Precedentų yra: Berlyne seksualinio švietimo pamokos yra privalomos visiems mokiniams ir tie tėvai, kurie nenori, kad jų dešimtmetės atžalos lavintųsi prezervatyvo užmovimo ant muliažo varžybose, teisės per tokias pamokas savo vaikams leisti geriau pažaisti futbolą neturi. Prieš pora metų Vokietijos Šeimos ministerijos (!) padalinys, išsiuntinėjo 650,000 egzempliorių tėvams skirto vaikų lytinio švietimo vadovo, kuriame tėvai raginami žadinti savo vaikų lytiškumą, užsiimant lytinių organų „masažu“. Šeimos, kurios, sekdamos plataus JAV judėjimo pavyzdžiu nori mokyti vaikus namuose, Vokietijoje persekiojamos įstatymu ir turi bėgti į kaimynines šalis... Į šią šalį, regis, galima importuoti bet kokias „išlaisvinimo“ idėjas, ir jos ten pavirsta diktatūra. Kodėl taip vyksta ekonominiu ir kultūriniu požiūriu vienoje svarbiausių Europoje šalyje?

Patys vokiečiai kalba apie schuldkompleks – kaltės jausmą. Skaudi šios šalies istorija juos verčia jaustis nevykusiais ir ... prievarta diegti bet kokią jiems pasiūlytą laisvę... Tačiau leiskime šiai nacijai mąstyti apie save sau pačiai – jau vien dėl to, kad ir mes, lietuviai, regis, nesame psichologiškai labai jau sveiki. Blogiau yra tai, kad moksleivių seksualinius santykius skatinantį „švietimą“, kaip matoma ir iš socialdemokratės Seimo narės B. Veisaitės pranešimo spaudai, norima priverstinai skleisti ir Lietuvoje.

Kokios idėjinės tokio polinkio prievartai ištakos? Kieno pasaulėžiūra skleidžiama reprodukcinių teisių ir seksualinės sveikatos dingstimi?

Marksizmas apie lytinius santykius

Paskaitykime pora įdomesnių klasikinių minčių seksualinio išsilaisvinimo tema. Remdamasis xix amžiaus tyrinėtojais ir evoliucijos supratimu, Friedrichas Engelsas „Šeimos ir privačios nuosavybės kilmėje“ rašo, kad kai kurių žvėrių nesugebėjimas gyventi grupėse ir polinkis į „monogamiją“ buvo susijęs su gyvulišku pavydo jausmu. Tačiau evoliucija ėjo pirmyn, ir iš antropoidinių bezdžionių išsivystė žmogus. „Suaugusių patinų tarpusavio tolerancija ir pavydo nebuvimas buvo pirmoji didesnių grupių, kuriose gyvulys galėjo tapti žmogumi, sąlyga.“ (II, 2) Gi grupinės vedybos buvo pirmoji šeimos forma žmonijos istorijoje: jose „ištisos grupės vyrų ir moterų vieni su kitais santykiavo“ ir „jose buvo mažai vietos pavydui“.

Nors Engelsas nepropagavo įteisinti grupines vedybas komunistų partijos praktikoje, jo idealas buvo panašus į „serijinę monogamiją“. „Jei moralios yra tik vedybos iš meilės, tai [morali yra] tik tokia santuoka, kurioje meilė tęsiasi. Tačiau intensyvi seksualios meilės emocija skirtinguose individuose labai skiriasi – ir ypatingai tarp vyrų – ir jei emocija pasibaigia arba pasikeičia nauja aistringa meile, skyrybos yra geriausias dalykas tiek abiems partneriams, tiek visai visuomenei...“ (II, 4, pabrėžta mano, GV)

Nors Engelsas teigia, kad visuomeninė gamybos priemonių nuosavybė apgins moterį nuo skurdo sąlygojamos prostitucijos, tik ką cituotame teiginyje ryškėja lytinio egoizmo iškėlimas aukščiau ištikimybės pažado – tipiška vyriškos „pozicijos“ logika... Kaip ir bendrai marksizme, gyvenimo praeinamumo tragizmą mėginama kompensuoti absoliučia žemiška laime ir prievartiniais jos įgyvendinimo būdais. Iš čia kyla ir Engelso simpatijos laisvajam seksui, ir marksistine antropologija besiremiančių organizacijų, kurioms galima priskirti Tarptautinę šeimos planavimo federaciją, polinkis įgyvendinti savo idealus prievarta.

Pasipriešinimas vulgarumui

Socialdemokratijos atstovai išreiškia ir kilnesnio entuziazmo: „ Ar neatėjo laikas pripažinti, kad lietuviškoje televizijoje ėmė grėsmingai ryškėti infantilizmo savybės, kad vis daugėja bukų ir bukesnių laidų, kad įsigali primityvus mąstymas, vulgarumo bei seksualumo kultas? ... Lietuviškosios televizijos kultūroje kalami dideli pinigai kuriant laidas, šlovinančias primityvų mąstymą ir lytinį potraukį. ... Tokios laidos kaip „Dzin“, visokiausių rūšių „Topai“, „Lalaila“, „Ragai” ... žmogaus kvailumo ir seksualumo šlovinimu, primityvių gyvenimo situacijų rodymu, „žvaigždžių“ tuščiu plepėjimu, dirbtinomis pastangomis juokinti žiūrovą, primityvia, svetimybių prišiukšlinta kalba lietuviškoje televizijoje kuria infantilizmo terpę. ...“

Šie taiklūs žodžiai, parašyti prieš 2007 m. televizijos sezono pradžią, puikiausiai tiktų ir 2009 –iesiems – tik reiktų pakeisti laidų pavadinimus. Socialdemokratė, išreiškusi tokią tikrąsias vertybes ginančią poziciją, yra, žinoma, Aušrinė Marija Povilionienė. Bet po Berlyno konferencijos ji kalba prieš lytinį susivaldymą. Ar garbioji prelegentė neužsiima primityvaus mąstymo ir instinktų tenkinimo šlovinimu, iš kurio neseniai, kaip kultūringas žmogus, šaipėsi? Kaip gi čia vis dėlto yra?

Manau, kad kiekvienas žmogus nėra labai vientisas. Galingi forumai bei didelių organizacijų palaikymas yra viliojantis dalykas, galintis pajudinti bet kokias vertybines nuostatas. Visgi aš tikiu, kad ši mūsų intelektualė turi galių atsilaikyti prieš vulgaraus seksualumo propagandą. 2007 m. straipsnio pabaigoje ji rašė: „Kiekvieną rytą spaudos apžvalga baigiama banalios gyvenimiškos situacijos ar kvailo posakio skaitymu, „horoskopų“ lemties pranašystėmis, fizionomijos spėlione. Kodėl nepradėjus dienos filosofinės minties dėlione, kuri verstų žiūrovą visą dieną mąstyti ir ieškoti atsakymo, skaidrintų jo protą?“

Seksas ir civilizacija

Tad ir pateikime truputį filosofinių minčių. Vieno žydų mąstytojo. „Civilizacija yra sukuriama išskirtinai ant instinktų įveikimo pagrindo, ir kiekvienas individas savo kelyje iš vaikystės į brandumą šį žmonijos pasiekimą turi pakartoti pats. Psichoanalizė parodė, jog būtent seksualinio instinkto suvaldymas labiausiai pasitarnavo kultūros kilimui.“ Žinoma, tai Sigmundo Freudo mintys („Psichoanalizės santrauka“, v sk.). Daugelyje jo veikalų ryški mintis, kad brandus seksualumas turi būti ne vartojimo, tačiau meilės kitam žmogui dalis. Kai taip nėra, žmogaus seksualumas yra infantiliškas. Ar mūsų moksleiviai neturėtų mokytis seksualinį instinktą reikšti civilizuotai? O gal jie turėtų sekti Friedrichu Engelsu, pasak kurio vyras yra nepajėgus suvaldyti savo geismų?

Ketvirtajame xx a. dešimtmetyje anglų antropologas ir etnologas Josephas Unwinas ėmėsi patikrinti psichoanalizės teiginių empiriškai. „Jei būčiau žinojęs, kokius gausiu rezultatus, tokio tyrimo nebūčiau ėmęsis,“ rašė liberalių pažiūrų Unwinas, Oksfordo universitete išleistame veikale Seksas ir kultūra. Ištyręs 16 didžiųjų civilizacijų (egiptiečių, šumerų, indų, kiniečių, Vakarų Europos, Kinijos ir kt.) ir 80 primityvių tautelių, istorikas konstatavo, jog kuo labiau seksualumo raiška buvo siejama su santuoka, kritiškai žiūrint į neištikimybę bei priešvedybinius lytinius santykius, tuo spartesnis buvo tautos ar civilizacijos kultūrinis, ekonominis bei mokslinis progresas bei geografinė – nors nebūtinai su nukariavimu susijusi – ekspansija.

Tyrėją net stebino ta monotonija, su kuria jo studijos rezultatai kartojosi išimtinai visose civilizacijose ir kultūrose: „Tos visuomenės gyveno skirtingose geografinėse aplinkose ir priklausė skirtingoms rasėms, tačiau jų vedybų papročių istorija buvo visada tokia pat. ... Kiekviena [tirta] visuomenė, kuri sumažindavo seksualines galimybes, ... galingai suklestėdavo, demonstruodama didelę socialinę energiją. Vėliau ji praplėsdavo seksualines galimybes; jos energija sumažėdavo ir visai išblėsdavo“ („Sex and Culture,“ Oxford University Press, London, 381). Iš pradžių ant laurų užmigdavo vyrai, imdavę leisti sau neištikimybę savo žmonoms, truputį vėliau tuo pasekdavo moterys ir jaunimas.

Unwinas rašė, kad kartais žmonės deklaruoja norą ir išlaikyti aukštos kultūros privalumus, ir nevaldyti seksualinio instinkto. „Tačiau žmogiškosios būtybės esmė yra tokia, kad [šie du] troškimai yra nesuderinami ir netgi prieštaraujantys vienas kitam. To siekantis „reformatorius“ yra panašus į kvailą berniuką, kuris nori kartu ir išsaugoti, ir suvalgyti savo pyragaitį. Bet kuri žmonių visuomenė yra laisva arba demonstruoti didelę energiją, arba mėgautis seksualine laisve; tyrimų duomenys rodo, kad ji negali tuo pačiu daryti abiejų dalykų ilgiau, negu vienos generacijos metu.“ (ten pat, 412).

Socialdemokratijos problema

Manau, kad mūsų socialdemokratai ir be istorikų tyrimų supranta, jog instinkto „išlaisvinimas“, kad ir kokia gražia retorika jis bebūtų pridengtas, veda į asmens bei tautos degradaciją. Žmogus patenka į instinkto kalėjimą. Plinta priklausomybė nuo pornografijos, kuri dabar nekviesta plūsta į kiekvieno paauglio kompiuterio ekraną. Pagal Journal of Adolescent Health duomenis (2004 lapkričio mėn.), 76 procentai per internetą prisiviliotų bei seksualiai išnaudotų vaikų buvo 13-15 metų mergaitės. Tai yra kaip tik ta grupė, kuriai seksualinio švietimo programos kalba apie tai, kaip „krūta“ seksualiai santykiauti panaudojus kontracepciją...

Seksualinio instinko nuslopinti nereikia, tačiau nukreipti meilės link. Pagal amžiaus tarpsnį, kaip rašo žymus psichoanalizės klasikas Erikas Eriksonas, paauglys dar nėra atradęs savęs, neturi „etinės galios“ ilgiau išlikti intymiame ryšyje. Jo seksualiniai santykiai neišreiškia „tikro lytiškumo“ tačiau primena ambicija pažymėtas „genitalines kovas.“ („Aštuoni amžiaus tarpsniai, vi sk.). Gal todėl vienas amerikiečių tyrimas kalba, kad 60 proc. paauglių išsiskiria po 3, o 80 proc. – po 6 mėnesių. Lytinis susivaldymas padeda jaunuoliui išvengti skaudžių sielos žaizdų ir duoti pakankamai laiko susiformuoti asmenybei.

Šalia idėjinių ištakų problemos, viena iš priežasčių, skatinančių socialdemokratus pritarti „reprodukcinių laisvių“ skleidimui, manau, yra nepakankamas informuotumas. Tiesiog nežinoma seksualinio švietimo ar „Tarptautinės šeimos planavimo federacijos“ istorija. Negalvoju, kad mūsų socdemai arba Lietuvos Planuotos tėvystės filialo specialistai (Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija) pritartų straipsnio pradžioje cituotai juokingai šios organizacijos kūrėjos M.Sanger svajonei per seksą nuvesti žmoniją į didįjį dvasinį nušvitimą. Taip pat akivaizdu, kad jei asociacijos nariai pasiskaitytų vieno seksualinio švietimo didžiausių autoritetų Alfredo Kinsey „Seksualinius raportus“, šio „mokslininko“ garbės jie negintų.

Vienas organizacijos atstovų šiame portale yra mane kritikavęs, kad aš nesinaudoju pirminiais šaltiniais, o tik cituoju Amerikos „fundamentalistus“, kurie iškreipė kilnią Kinsey veiklą. Naudojuosi proga atsakyti: įžymiojo Afredo Kinsey ir kt. veikalo „Sexual behavior of human male“ (W.B. Sounders Co, 1948) 176 puslapyje pateikiama lentelė, kurioje devyni „išlavinti tyrėjai“ („technically trained persons“) su chronometrais rankoje masturbavo kūdikius, pradedant nuo dviejų mėn. amžiaus, ir skaičiavo, per kiek laiko jie gali patirti orgazmą bei kaip dažnai. Kas tai, objektyvus mokslas, ar kas kita?

Turbūt nežinomas ir minėto Vokietijos Šeimos ministerijos leidinio tekstas, kuris yra logiškas Kinsey polinkių tęsinys. „Tėvai neskiria pakankamai dėmesio savo dukrų klitoriui ir vaginai. Jų glamonės per daug retai apima šias sritis, nors tai yra vienintelis būdas, kuriuo mergaitės gali pajausti pasididžiavimą savo lytimi.“ Rašydami apie 1-3 metų vaikus, autoriai rašo: „Vaikas liečia visas tėvo kūno dalis, kartais jam sukeldamas susijaudinimą. Tėvas turėtų daryti tai pat.“ (Körper, Liebe, Doktorspiele, Bundeszentrale für gesundheitliche Aufklärung – BzgA) Šios dvi seksualinio švietimo brošiūros skirtos 1-3 ir 4-6 metų vaikams ir jų tėvams. Vis dėlto vokiečių visuomenėje radosi sveikų jėgų, po kurių protesto Šeimos ministerija savo leidinį atšaukė.

Laisvė yra kilnus žodis, galintis suklaidinti ne vieną geras intencijas turintį žmogų. Socialdemokratinės tradicijos entuziazmas skelbti ir skleisti laisvę turi vertingų bruožų, o humanistinio jo patoso ne kartą pritrūkdavo konservatyvesnėms mūsų šalies partijoms. Vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų V. Ramanauskas – Vanagas dėl liaudies apsigavimo sovietų propaganda kaltino smetoninę valdžią, susikūrusią patogų gyvenimą sau pačiai. Nemažai inteligentų nuoširdžiai tikėjo, kad Sovietų Sąjungoje skelbiama laisvė yra tikra. Bet saulė, kurią jie parsivežė iš Maskvos, buvo Stalino. Norėtųsi tikėti, kad mūsų socialdemokratai šįkart nebebus naivūs, perskaitys seksualinio švietimo grandų veikalus ir, nekartodami skaudžių istorinių klaidų, iš Berlyno Engelso seksualinės „saulės“ mums neveš.

Straipsnis publikuojamas gavus autoriaus sutikimą

 

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found