Moterų teisių plėtra vyrus pavertė neatsakingais berniukais, bijančiais vesti
2015-12-29 / G.Vaitoška
Šiaurės ministrų tarybos biuro iniciatyva pabandyti pasiūlyti Lietuvos darželiams lyčių lygybės ugdymo metodiką, grįstą danų praktika, atsitrenkė į tradicinį auklėjimą puoselėjančių tėvų pasipriešinimą – Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovai pareiškė nenorį, jog minima metodika kada nors pasiektų darželius, mat paprasčiausiai bijo, jog ugdant lyčių lygybę pagal danų pavyzdį berniukai ir mergaitės praras savo lytinę tapatybę.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovas, psichoterapeutas Gintautas Vaitoška metodiką įvertino kaip vienpusišką. Jis sutiko, kad mėginimas įsprausti vyrus į mačo tipo vaidmenį, o mergaites į barbės įvaizdį yra žalingas, tačiau kartu pabrėžė, jog į mergaičių švietimą ir savivertės ugdymą daug investavusi JAV visuomenė susidūrė su kita problema – moterims imant daugiau uždirbti, užimant aukštas pareigas, vyrai tampa berniukais, kurie reikalauja rūpesčio.
„Vyras tapo vyru-vaiku, vadinamuoju emo-boy. Jį mėgino padaryti emocingą ir švelnų, panašiai kaip mergaitę, ir jis tapo berniuku. Yra visokių vyriškumo tipų ir mačo vyriškumas tikrai yra per siauras. Mačizmas yra vienas iš elementų, bet tai tik dalis tos krizės. Šiaip krizė pasireiškia neatsakingumu, noru gyventi hedonistinį gyvenimą be atsakomybės, tokie vyrai neveda merginų, plinta masinės kohabitacijos. Jie nenori vesti, nes nenori prisiimti atsakomybės, jiems ir taip gerai su tomis merginomis gyventi“, - aiškino G.Vaitoška.
„Tai ir moters tapatybės krizė, kodėl ji tą vyrą gadina, gyvena su juo kaip žmona labai patriarchalinėje sanklodoje ir tarnauja jam norėdama ištekėti. O tas jos neveda, nes kam jam ją vesti? Tai čia yra moteriškumo ir vyriškumo krizė. O ši metodika mėgina spręsti tik vieną problemą, bet užmiršta šitai“, - pridūrė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovas, nors nepaaiškino, ar tokia padėtis reikalauja stabdyti moterų teisių plėtrą.
Tuo tarpu Šiaurės ministrų tarybos Lietuvos biuro patarėja socialiniais, aplinkos ir NVO bendradarbiavimo klausimais Vida Gintautaitė teigia, kad minima metodika tik norėta pasiūlyti galimybę ugdyti vaikus lyčių lygybės principais atsisakant stereotipų, jog mergaitės turi būti ramios, nebėgiotų, o berniukai susižeidę neverktų.
„Mes kalbame apie tai, kad yra žmonių, kurie nesivadovauja tradiciniais stereotipais. Girdėjote pavyzdžius, kad berniukams sakoma „neverk, nerodyk emocijų“, o mergaitėms - „neplėšyk suknelės, nebėgiok“. Iš tikrųjų yra daug žmonių, kurie suvokia, jog reikėtų žiūrėti į žmogų. Net ir Lietuvoje ruoštose metodikose nėra kalbama apie mergaitę ir berniuką, kalbama, kaip ugdyti vaiką“, - teigė V. Gintautaitė.
Metodiką parengė vienas Danijos universitetų
Apvaliojo stalo diskusiją apie metodiką, kuri dar net nėra parengta, surengė parlamentarė Asta Baukutė, kuriai kilo klausimas, ar pagal tokią metodiką skirtingų lyčių vaikai nebus vienodinami.
Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje gavo 35 tūkst. Lt finansavimą lyčių lygybės projektui, kuriuo darželiams būtų galima pasiūlyti danų patirtį perteikiančią metodinę medžiagą, kad berniukai ir mergaitės nebūtų auklėjami stereotipiškai. Įgyvendinant projektą iš danų kalbos verčiama metodinė medžiaga ir dvi knygelės vaikams „Tą dieną, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida“.
Šią metodiką Danijos lygių galimybių ministerijos užsakymu parengė Aarhus universitetas, ji naudojama Danijos ir Islandijos darželiuose.
Kaip diskusijoje pasakojo V. Gintautaitė, Šiaurės šalys pasiūlė Baltijos šalims susipažinti su metodika ir jos siūlomomis galimybėmis.
„Pagal planą visose Baltijos šalyse ir šiaurės vakarų Rusijoje metodinė medžiaga ir knygelės vaikams yra verčiamos į gimtąsias kalbas bei turi būti priderintos prie tų šalių situacijos, remiantis vietinių ekspertų išvadomis. Sąlyga buvo tokia, kad projektai turi atitikti Lietuvos įstatymus, kad tam pritartų ministerijos ir ekspertai“, - teigė V. Gintautaitė.
Jos teigimu, iš 35 tūkst. Lt dalis lėšų buvo išleista apmokėti vertėjų paslaugoms bei autorinių teisių įsigijimui. Visi pakeitimai, kurių pageidautų Lietuva, turėtų būti derinami su autoriais. Projektą vykdyti turi Moterų informacijos centras, metodiką savanoriškai įgyvendina privatus darželis „Nendrė“, tačiau jo atstovai į diskusiją atvykti negalėjo, nes to nepageidavo jos rengėjai.
Pasak Moterų informacijos centro direktorės Jūratės Šeduikienės, išversta metodinė medžiaga pirmiausia bus pateikta siauram ekspertų ratui – jei šie pasakys, kad Lietuvai tokios metodikos nereikia, procesas sustos, jeigu manys, kad reikia, tuomet metodinė medžiaga bus teikiama platesniam visuomenės ratui, tėvams. Metodikai įvertinti pasitelkta ikimokyklinio ugdymo programų ekspertė Austėja Landsbergienė.
„Mes visi turime tam tikras nuostatas. Parkrenta 2-3 metų berniukas, ką mes sakome? „Būk vyras neverk“. O kai parkrenta tokio pat amžiaus mergaitė, ką sakome? - metodikos poreikį Lietuvoje bandė pagrįsti J. Šeduikienė.
D.Teišerskytė: kodėl lietuviams siūlo programas, tarsi būtume durneliai!
Tačiau Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje atstovės teiginiai apie tai, jog minima metodika būtų siekiama ne suvienodinti berniukus ir mergaites, skatinti jų tarpusavio empatiją, draugiškumą, atsitrenkė tarsi į sieną. Išjuokti buvo ir žodžiai, kad lyčių lygybe grįstas ugdymas gali turėti teigiamos įtakos smurto prieš moteris mažėjimui bei moterų karjeros galimybių plėtrai.
Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Teišerskytė Šiaurės ministrų biuro atstovę V. Gintautaitę ne itin mandagiai vadindama „brangiąja“, piktinosi, jog Lietuvai siūlomos užsienio šalių ugdymo metodikos, tarsi lietuviai būtų kokia „durneliai“.
„Ar jūs nežinote, kad danai irgi pliekia savo damas, kaip turi būti? Nežinote šito? Dar ne viskas, brangioji. Dabar man pasakykite, kas tie Lietuvos ekspertai ir kodėl staiga mums siūlo tokią programą kaip kokiems neišsivysčiusiems durneliams? Ar jums neatrodo, kad geriau būtų buvę išversti Danijoje gimusio Hanso Christiano Anderseno pasakas ir vakarais jas paskaityti už tuos pinigus?“ - piktinosi D. Teišerskytė.
„Kodėl mes taip uoliai vykdome svetimų ponų užsakymus? Tiesiog irtinai stengiamės panaudoti pinigus, vykdyti. Pirmiausia galbūt reikia pasiklausti Lietuvos, ar jai to reikia. Ir prieš priimant pinigus iš svetimos valstybės, reikia pirmiau suderinti, kur juos panaudoti. Jei jūs galvojate, kad darote didelę paslaugą tėvams, tai reikia jų paklausti, ar jie priims tą jūsų paslaugą ir ar jiems ji reikalinga“, - pareiškė liberalė, nors Liberalų sąjūdis paprastai remia lyčių lygybės principus.
Neigiamai apie danų parengtą metodiką atsiliepė ir Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovai. Metodiką, kuria berniukus ir mergaites siekiama ugdyti lyčių lygybės principais, jie vadino Trojos arkliu, piktinosi, esą berniukai bus verčiami persirengti mergaičių drabužiais, mergaitės – berniukų.
„Rengimasis kitos lyties drabužėliais programoje yra siūlomas, vadinimasis kitokiu vardu – yra. Kitos rolės – mergaitei būti berniuku, ir atvirkščiai – žaidime yra. Tai nereiškia, kad kiekvienas vaikas susirgs, bet vaikų psichologinė sveikata yra skirtinga: tie, kurie abejoja savo lytine tapatybe, yra netvirti, tai šitiems vaikams tai kelia psichinės ligos pavojų“, - teigė G. Vaitoška.
Pritarti turi ŠMM
Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Grigaravičienė savo ruožtu sakė, kad bet kokia ikimokyklinio ugdymo metodika ar programa yra tvirtinama ministerijos, todėl be ministerijos žinios jokie procesai vykti negali.
„Jeigu nebus mūsų pritarimo, tai ta metodika, gal ir bus išleista, bet ją bus galima taikyti nebent individualioje šeimoje“, - teigė specialistė. Pasak I. Grigaravičienės, kiekviena ikimokykinio ugdymo įstaiga rengia savo programą, tačiau jai pritarti turi steigėjas – dažniausiai savivaldybė, be to, rengiant programas vyksta susitikimai su vaikų tėvais.
Straipsnis publikuojamas gavus autoriaus sutikimą