Megzta lėlytė

1901-12-13 / Monika Misiūnienė

Kartą sumaniau numegzti dukrai lėlytę. Viskas ėjosi visai neblogai – mezgiau 5 virbalais, pradėjau nuo galvos, ties kaklu susiaurinau, paskui vėl išplatinau ir numezgiau kūnelį. Prikarpiau ir su vašeliu prikabinau plaukus (kiekvieną sruogelę atskirai), išsiuvinėjau veiduką. Ir niekaip negalėjau sugalvoti, kaip sumodeliuoti rankas ir kojas... Kadangi su ilgom kojom lėlytė nebūtų stovėjusi, tai numezgiau visai mažytes ir prisiuvau. Įdomiausia tai, kad dukra (5 metų) tokią nebaigtą lėlę pasičiupo ir nebeleido nieko daugiau daryti – jai labai patiko, kad lėlytę galima visai paprastai suvynioti į skudurėlį – „aprengti“ ir nereikia jokių rankučių, nes jos tik trukdo. Taigi kurkime žaislus pačios – įsiklausydamos į vaikų norus.   Kartais jie būna netgi labai logiški.

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found