Po nakties diena

2019-05-03 / Nida Matiukienė

Po tamsios nakties visada išaušta naujas rytas. Po  senų įpročių atsižadėjimo atsiveria naujos durys į nepatirtą pasaulį. Šis dėsnis galioja visur: šeimos santykiuose, finansiniuose sprendimuose ir net tikėjimo dalykuose. Yra dienos, kai skrendi tarsi su angelo sparnais, bet yra dienos, kai maldos nepasiekia net lūbų. Tarsi girdi, kad Dievas pasako NE.  

Ar mokame išgyventi tokias dienas?

Mano giliu įsitikinimu toks laikas yra be galo vertingas mums augant kaip asmenims. Kaip teigė geštalto psichologijos tėvas F.Perlsas, psichologiškai nebrandus žmogus stengiasi pakeisti kitus ir aplinkybes, o psichologiškai brandus žmogus prisitaiko prie aplinkybių ir keičiasi pats.  Svarbiausia šiame procese yra tai, kad tuomet, kai keičiamės mes, aplinkybės  taip pat keičiasi.

Tačiau KAIP išgyventi kai su savimi turi nešiotis tonas nepakeliamų jausmų? O savo ruožtu piešia mintyse negražius paveikslus ir sėja  neviltį. Dabar aš paklausiu: - kokie tie jausmai? Pabandyk įvardinti. Žinau, viskas persipynę, - sunku, tačiau kas? - baimė, pyktis, kaltė, pavydas? Pabandyk išnarplioti šį raizginį. Narpliojant po truputėlį taps lengviau. Bent jau galvoje tai tikrai. Greit pajusi, kad daugelis negatyvių minčių yra tiesiog tau primestos, ne tavo. Suprasi, jos kaip tave skandina. Tada be baimės pasilliksime su jausmais, kurie yra be galo sunkūs ir nemalonūs ir kai įsisąmoninsime kas vyksta tavyje, eisime link širdies - iš kur ta kaltė, baimė, gėda? Kas juos įnešė, įpiršo, primetė.  

Taigi, eidamas per giliausius gyvenimo slėnius, taupyk save sau ir gyvenki BŪDAMAS, nes būti - lengva. Būk su tokiais, kurie moka išgyventi sunkias dienas, o ne "atrodyti" kad viskas gerai. Nesistenki  ATRODYTI, nes tam išeikvoji daug energijos be to, viskas nusileidžia į pasąmonę ir raizginys tik didėja. Įsisąmoninant savo jausmus į gyvenimą ateina tikrumas. Pažįsti save, surandi tikrus žmones, kurie gali su tavimi tiesiog būti. Be pykčio, be įtampos. Naudokime šiomis akimirkomis. Kurkime jas, branginkime jas.  

Atsisveikinu šį kartą niūniuodama melodiją:  "Po nakties diena, po lietaus miškai kvepia. Po mirties šviesa Amžina. ..  Tarp Lietuvos Ir tarp dangaus aukšto Gieda paukštis virš mūsų ir giedos..." - V.Kernagis, "Baltas paukštis" (pagooglink:")

 

 

 

Komentarai

Į viršų Į viršų