Paprika
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Reta šeimininkė savo virtuvėje gali apsieiti be šių egzotišką skonį suteikiančių gražuolių. Skaniausias paprikas galime užsiauginti patys. Žinoma, idealiausia būtų jas auginti šiltadaržyje, nors šiltoje ir šviesoje vietoje augs ir lauke, tik ne taip greitai. Tai šilumą mėgstantys augalai, turintys gana ilgą vegetacijos periodą.
Sėti šias saldžiasias paprikas reikia jau vasario mėnesį į dėžutes. Norint pagreitinti dygimą, sėklas prieš sėją reiktų pamirkyti. Pasėjus uždengti plėvele ir pastatyti šiltoje vietoje. Kasdien pravėdinti, o sudygusius daigelius iškelti į šviesą. Daigai, kurie turi dvi poras tikrų lapelių, pikiuojami į indelius. Kadangi augalėliams reikalinga šviesa ir šiluma, statyti geriausiai ant palangės, o praėjus pavasarinėms šalnoms, pasodinti į lauką ar šiltnamį.
Paprikos reiklios dirvai. Jas auginti patartina humusingose priesmėlio ar lengvo priemolio dirvose. Dirva turi būti sukultūrinta, nerūgšti. Paprika auginama panašiai kaip ir pomidorai. Žemaūgių paprikų veislių rišti nereikia. Tręšti reikia dažnai, bet negausiai. Paprikos mėgsta drėgmę. Dirva nuolat turėtų būti 60–70 proc. drėgnumo. Augalų derėjimo metu dirvos drėgmė turi būti dar didesnė (75–85 proc.). Laistyti reikia gausiai, 2–3 kartus per savaitę, geriausiai – iki pietų. Paprikoms žydint ir temperatūrai pakilus daugiau kaip 35 laipsniai, vaisių užuomazgos gali pradėti kristi. Jei per didelė oro drėgmė, žiedai blogai apsidulkina, plinta grybinės ligos, todėl būtina gerai vėdinti. Kad vaisiai gerai noktų, likus 20 dienų iki paskutinių vaisių nuskynimo, pašalinami vos pražydę žiedai.