Vynuogės
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Vynmedis, be maistinių ir gydomųjų savybių, džiugina lapų dekoratyvumu, kekių forma ir spalva, uogų įvairove. Lietuvos klimatas vynuogininkystei nepalankus, tačiau pasirinkę tinkamą vietą ir veislę, sodininkai mėgėjai gali užsiauginti tikrai skanių ir ekologiškai švarių uogų.
Susiruošus auginti vynuoges, reikia pasirinkti tinkamą sodinuką. Parduotuvėse dažnai parduodami iš Lenkijos atvežti, šios šalies pietuose išauginti augalėliai. Lietuvos klimatas šaltesnis, dėl to šaknys gali pašalti, augalas bus diskonforto būklėje, skurs ir normaliai neaugs. Geriausia sodinukus pirkti iš Lietuvos sodininkų mėgėjų.
Vynmedžiai turi gerai išvystytą šaknų sistemą ir yra gana nereiklūs dirvai. Svarbu tik žiūrėti, kad dirvožemis nebūtų per rūgštus.
Tinkamiausia vieta vynmedžiams sodinti yra šlaitai su nuolydžiu į pietų pusę, apsaugoti nuo šiaurės ir šiaurės vakarų vėjų. Žemose vietose pasodintiems vynmedžiams, pradėjus sprogti pumpurams, žalos gali padaryti pavasarinės šalnos. Geriausiai auga puriuose priemolių ir priesmėlių dirvožemiuose. Vieta paruošiama taip, kad augalų šaknys ilgą laiką būtų gerai aprūpintos drėgme bei maistingomis medžiagomis.
Kad vynmedžiai reguliariai ir gausiai derėtų, juos reikia nuolat ir teisingai genėti. Pagrindinis genėjimas atliekamas rudenį, nukritus lapams. Dauguma vynmedžių veislių genima trumpai - derėjimui skirti ūgliai trumpinami paliekant 5-8 pumpurus. Nereikalingi ūgliai kerpami prie pat senesnės medienos, o trumpinami per vidurį tarpubambio. Pašalimo atveju paliekama 1-2 pumpurais daugiau. Dalį ūglių galima palikti genėjimui pavasarį, tada lengviau atitaisyti šalčio padarytus nuostolius. Pavasarinis sulčių tekėjimas sulaiko pumpurų sprogimą maždaug savaitei ir sumažina šalnų poveikį jiems. Sprogstantys pumpurai gali nušalti esant 1-3 laipsn. šalčio.
Žaliasis genėjimas atliekamas vynmedžių vegetacijos metu. Išlaužomi vilkaūgliai, atžalos ir visi kiti ūgliai, kurie nereikalingi formai sudaryti ar palaikyti. Jauni ūgliai, pasiekę 8-12 cm ilgį, paprasčiausiai išlaužomi, ilgesni nukerpami prie pat pagrindo. Keletą dienų prieš žydėjimą nugnybiamos derančių ūglių viršūnėlės, nugnybiamos derančių ūglių viršūnėlės, paliekant virš žiedyno du lapus, ūgliui atžėlus antrą kartą, jis nugnybiamas virš pirmojo lapo. Rugpjūčio mėnesį, kai pakaitiniai ūgliai pradeda įgauti rusvą atspalvį, nugnybiamos jų viršūnėlės. Tai sustabdo jų augimą, geriau sumedėja, pasiruošia žiemai.
Vynmedžiams žydint, iš pakaitinių ūglių lapų pažastų pradeda augti posūniai. Juos reikia nugnybti virš antrojo lapo. Iš posūnio lapo pažasties išauga antros eilės posūnis, jis nugnybiamas virš pirmojo lapo. Vasarą nukerpami šalnų pažeisti bei sergantys lapai. Reikia stengtis, kad vynuogių kekės gerai vėdintųsi ir jas pasiektų saulės spinduliai.