Raipstas
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Tai lapus metantys, rečiau visžaliai krūmai, kartais - nedideli medeliai. Raipstai dažnai sodinami smėlėtiems šlaitams ir kopoms sutvirtinti (Kuršių Nerijoje jiems taip patiko, kad jau stelbia kitus augalus), jais apželdinamos stepės ir dykumos. Raipstai dažnai vadinami zuikiakrūmiais.
Raipstai geriausiai auga šiltose, saulėtose, nuo vėjų apsaugotosiose vietose, purioje neutralioje arba truputį rūgščioje dirvoje (pH 5-7,5). Tinka lengvi priesmėliai.
Jų šaknys ilgos, giliai įsišaknija, todėl jie nemėgsta persodinimo. Į nuolatinę vietą sodinama kas 30-50 cm. Šaknies kaklelis turi būti lygiai su žemės paviršiumi. Iš pradžių raipstai auga greitai, paskui vis lėčiau. Nepakenčia stovinčio vandens, geriausiai jaučiasi laidžioje žemėje arba ant kalvos (alpinariume, šlaite ir pan.).
Kad keras sutankėtų ir kasmet gausiai žydėtų, peržydėjusios šakutės nupjaunamos per pusę. Hibridinius raipstus žiemai reikėtų pridengti eglišakėmis. Šalčiui jautresni jauni augalai, kartais jie iššąla iki šaknies kaklelio.
Senų šakų lapai (jeigu jų lieka) rudenį pagelsta ir nukrinta, o jauni ūgliai žaliuoja iki šalnų.