Nasturtės
Mūsuose ši gėlė auginama kaip vienmetė. Savo besiraizgančiomis šakelėmis bei lapų gausa nasturtės gali padengti ir papuošti kiekvieną nenaudingą žemės plyšelį arba balkono bei terasos vazoną. Tai puikūs svyrantys ir vijokliniai augalai. O žemaūgės nasturtės tinka gėlynų apvadams.
Tačiau tai ne tik gražūs, bet ir vertingi augalai. Jose yra taninų, kalio, fosforo, jodo druskų, vitaminų C ir B2, provitamino A, o vitamino C net 10 kartų daugiau negu salotose! Naujojoje Zelandijoje iš žalių nasturčių lapų gaminamas vitamino C ekstraktas. Nasturtėje yra glikozido tropeolino, iš kurio hidrolizės metu skyla eterinis aliejus, panašus į garstyčių, ir augalinių antibiotikų, ypač veiksmingų nuo lengvų kvėpavimo takų uždegimų. Nasturtėmis gydoma avitaminozė, mažakraujystė, inkstų akmenligė. Vartojamos nuo hipertenzijos ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų, gydomi medžiagų apykaitos sutrikimai. Liaudies medicinoje nasturčių sėklos vartojamos kaip raminanti priemonė, šviežiomis sultimis stiprinami plaukai.
Žali nasturčių lapai, žiedpumpuriai, nesubrendusios sėklos yra aštroko pikantiško skonio ir primena garstyčias arba pipirines. Turtingi vitaminu C lapai, stiebai, žiedpumpuriai tinka salotoms, mėsos ir kiaušinių patiekalams pagardinti. Žiedų ekstrakto dedama į sūrius, sviestą. Nesubrendusių sėklų ir žiedpumpurių galima dėti konservuojant agurkus, pomidorus, aguročius, patisonus ar kitas daržoves. Žiedais, žiedpumpuriais puošiami valgiai. Nasturčių galima pasiruošti žiemai, lapus džiovinti ir sūdyti. Išdžiovintos ir sumaltos sėklos maloniai kvepia ir tinka įvairiems patiekalams pagardinti. Nesubrendusios marinuotos sėklos ir žiedpumpuriai gali pakeisti kaparį.
Tai šviesamėgiai ir šilumamėgiai augalai, neatsparūs sausroms. Gerai auga fosforu turtingose priemolio dirvose. Pertręštos azoto trąšomis nasturtės užaugina daug lapų ir stiebų, todėl nesimato žiedų. Prastoje žemėje ištįsta stiebai, susmulkėja lapai, seni lapai pradeda gelsti ir nukrinta. Iki žydėjimo reikia nuolat laistyti, vėliau lieti tik per sausras, kai žemė išdžiūva. Tręšiama mineralinių trąšų mišiniu su nedaug azoto tik iki žydėjimo.
Sėjama pavasarį (po šalnų) tiesiai į gėlyną. Sėklos prinoksta per 50 dienų. Rudenį nukritusios sėklos dažnai sudygsta pačios. Rudenį iškastas nasturtes nesunku per žiemą išlaikyti patalpoje (vėsiame šiltnamyje, ant vėsios palangės). Jos saikingai laistomos, o pavasarį padauginamos auginiais.