Serenčiai
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Tai mylimos senolių ir mūsų gėlės. Mūsų krašte labiausiai paplitę didieji gvazdikiniai ir smulkiažiedžiai serenčiai. Gvazdikinius serenčius kai kas vadina gvazdikais, nes jų graižai primena gvazdikų žiedus. Visų trijų rūšių yra daug veislių. Jos visos turi būdingą aitrų kvapą.
Serenčiai mėgsta šiltą, saulėtą vietą, tačiau gali augti ir pusiau paunksnėje. Nemėgsta pertręštų azoto trąšomis dirvų. Serenčiai pakelia sausras, bet visai neatsparūs šalčiams. 2-3 laipsnių žemiau nulio — ir serentis sunyksta.
Serenčiai auginami balkonuose, klombose. Jei vasaros pradžioje norite mėgautis žiedais, teks pasisėti namuose ar šiltadaržyje jau kovo-balandžio mėn. Žemaūgiai serenčiai tinka kapams puošti, sudarinėti kiliminius gėlynus. Jie labai dera su įvairiomis kitomis gėlėmis.
Dėl savo įmantraus kvapo serenčiai vadinami gėlių-daržovių sanitarais. Serenčiai auginami po svogūninių gėlių arba tarp jų, kad išnaikintų žemėje kenkėjus ir ligas.
Serenčiai tinka ir maistui pagardinti, įvairioms salotoms papuošti. Dėl eterinio aliejaus serenčiai turi stiprų specifinį kvapą ir plačiai naudojami Lotynų Amerikos ir kai kurių Europos šalių virtuvėse. Gruzinams — tai vienas populiariausių prieskonių, naudojami išdžiovinti ir į miltelius susmulkinti žiedynai.