Gebenė lipikė
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Jeigu norite vijoklio, kuris žaliuotų žiemą ir vasarą, pasisodikiite gebenę. Jei pasodinsite ją į vidutinio sunkumo, derlingą, purią ir laidžią dirvą, vėliau ji nekels jums jokių rūpesčių. Visos gebenės panašios, bet kartu labai skirtingos - didelės ir mažutės, karpytais, garbanotais, žvilgančiais ir matiniais, žaliais ir margais lapais. Visoms būdingi besidriekiantys stiebai, visžaliai pražangiai išsidėstę lapai ir, deja, beveik jokių žiedų.
Nors gamtoje gebenės auga drėgnokose ir pavėsingose vietose, jos puikiai ištveria saulės atokaitą ir sausras. Žinoma, nuolat laistomos ir tręšiamos pusiau pavėsyje auga vešliau ir būna gražesnės. Gebenes geriau laistyti rečiau, bet gausiai. Žemė vazone tarp laistymų gali išdžiūti. Į vazonus geriausia sodinti iškart po keletą sodinukų, o viršūnes nukirpti, kad labiau šakotųsi. Gebenes nesunku įvairiai formuoti, karpyti, vynioti, sukti. Mažuose vazonėliuose jos tinka šventinėms kompozicijoms, puošti stalą per šeimos šventes, vaikų gimtadienius (jeigu jie jau nekiša į burną visko, ką pasiekia). Kartais auginamos ir kaip bonsai medeliai.
Lauke gebenės greitai tankiu kilimu užkloja didelius plotus, o tvoromis, sienomis ar medžių kamienais gali aukštai užlipti kabindamosi orinėmis šaknimis. Tačiau žiemą atviroje vietoje augančių gebenių stiebai virš sniego dažniausiai nušąla. Prie šiltesnės sienos ar grupėmis augančių medžių užuovėjoje per šalčius nenukenčia. Labai tinka apželdinti pavėsinių ar pergolių pamatus, šlaitus, patvorius, kur sunku gražiai nušienauti, taip pat pomedžius, kur prastai auga žolė, uždengti tuščią žemę tarp didesnių augalų ir “užkaišioti” plotelius, kurie netinka reiklesniems augalams. Kantriausi iš medinio arba vielinio rėmelio ir keleto gebenių sodinukų gali sukurti įvairių gyvų “skulptūrų”.
Dauginti gebenes nesunku, jų auginiai įsišaknija pamerkti į vandenį arba įsmeigti į žemę, nesvarbu vieta ir metų laikas (žiemą, aišku, tik kambaryje), o ant žemės gulintys ūgliai patys išleidžia šaknis - juos galima nukirpti, ikasti ir persodinti. Pasitaiko, kad vasarai iš kambario į lauką išnešta gebenė atgal nebesugrįžta - ūgliai įsišaknija ir tvirtai įsikabina į žemę. Belieka atsargiai nuimti vazoną ir pasodinti augalą “išsirinktoje” vietoje. Ligos ir kenkėjai jų beveik nepuola. Gal gebenių niekas negraužia dėl to, kad jos nuodingos. Auginti ir liesti galima be baimės, o į sriubas ar salotas verčiau nedėti.