Abrikosai
Tikra teisybė, kad abrikosus galima užsiauginti savo kieme. Gal bus ne tokie saldūs kaip pietuose, tačiau aromatu ir ekologija jie lenkia pirktinius.
Abrikosų auginimui tinka lengvos, pralaidžios smėlio ar priesmėlio dirvos, o sunkių molio dirvų nemėgsta. Geriausia abrikosus sodinti rudenį - rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Kai pasodinama pavasarį, laistyti reikia iki birželio vidurio. Derėti dažniausiai pradeda 5-6 metais po pasodinimo. Po pirmo žydėjimo užsimezga vos keletas vaisių, paskui kasmet vis daugiau ir daugiau.
Nors iš prigimties abrikosai kasmet pasiruošia žydėjimui, derliaus sulaukiama daug rečiau. Švelnios su dažnais atodrėkiais mūsų žiemos abrikosams visai netinka, nes per atlydžius pabudę žiediniai pumpurai labai jautrūs ir lengvai žūva, kai vėl pašąla. Dėl to pavasario sulaukia vos keletas sveikų abrikosų žiedinių pumpurų. Be to, abrikosai anksti žydi. Jeigu dienos šaltos, vėjuotos, lietingos ir apsiniaukusios, atskrenda mažai bičių ar kamanių ir žiedai lieka neapdulkinti. Vaisių užauga mažai, o kartais ir visai nebūna. Todėl ypač vertinami vėliau žydintys medeliai. Vienas abrikosas dažnai žydi, bet nedera vien dėl to, kad trūksta kito augalo apdulkintojo. Vienoje vietoje geriausiai sodinti keletą medelių, tuomet jie apsidulkina kaimyninio augalo žiedadulkėmis ir gausiau dera.
Daugiausiai žiedinių pumpurų abrikosai sukrauna ant trumpų ūglių, išaugusių ant 2-3 m. amžiaus šakų, todėl jų genėti nereikia. Išpjaunamos tik senesnės kaip 5 m šakos, sutankėję vienmečiai ūgliai.