Kaladėlės vaikams
1901-12-13 / Birutė Jakučionytė
Medinės kaladėlės yra malkos. Taip, jas perkame šalia esančiame baldų fabrike kaip malkas krosniai kūrenti. Atsirenkame gražiausias, dedame į dėžę ir naudojame įvairiems dalykams – kai aš dažau kokią spintelę ar kėdę, mažieji dažo kaladėles. Jau daug jų yra nudažę, dovanoja draugams, žaidžia, neša į darželį.
Todėl šios kaladėlės man yra puiki priemonė vaikams užimti. Labai pigi, labai graži ir labai plačiai panaudojama.
Dėžutės, į kurias buvo sudėtos kaladėlės, yra mūsų namų koridoriaus dėžutės. Draugai atidavė seną, puikią, tarybinių laikų „sekciją“, raudonmedžio lukštu padengtą. Mes išėmėm stiklus ir sudėjome į ją aštuonias dėžutes su skirtingais paveikslėliais. Tai kiekvieno mūsų kepurių ir pirštinių dėžutės. Vaikai atskiria savo pagal paveikslėlius, kuriuos patys ir išsirinko.
Į „Draugišką šeimai miestą“ vežėme viską, kas galėjo pradžiuginti vaikus. Projektas labdaringas, pinigų turėjome mažai. Bet kadangi fantazijos nestokojam, tai taip ir atsidūrė ten mūsų kepurių dėžutės, prikrautos kaladėlių.