Čiuožiame nuo kalniuko
1901-12-13 / Sonata Aleksandravičienė
Visi norime, kad vaikai užaugtų ne tik dori, bet ir sveiki. Todėl nuostabu, kai vaikučiai gali kuo ilgiau pabūti lauke. Nors dienos žiemą trumpos, o ir neretai žvarbios, vis tiek neprošal su vaikučiais išbėgti į kiemą. Kai jau nulipdyti besmegeniai, išrausti urvai ir nukasti nuo sniego takeliai, galime jiems įrengti puikią čiuožyklą.
Kadangi šią žiemą gausiai snigo ir šalia namų pūpso krūvos (o gal net kalnai:)) sniego, tėtukas sumąstė vaikams paprastą pramogą - įrengti ledo čiuožyklą. Vieną vakarą su vaikais lygino, vinguriavo trasą, pylė vandenį, o kitą dieną - bandė, kaip pavyko darbas. Kadangi tėtukas įrengė įmantrų, su posūkiu nusileidimo takelį (kaip slalome per olimpiadą:)), tai vaikai "užstrigdavo" būtent ant to posūkio:). Tad teko čiuožyklą taisyti, bet visiems buvo tik smagiau. Naujoji trasa buvo patobulinta - vaikai dvigubai toliau nučiuoždavo:).
Smagumai vykdavo iki vėlyvo vakaro, net prireikdavo užsidegti lauke šviesą. Bet svarbiausia - geri įspūdžiai, atsiminimai, laikas, praleistas su tėtuku, ir ...sveikata!