Kavinė namuose
1901-12-13 / Ina Venslovienė
Darbo dienomis su vaikais matomės mažai – valanda prieš mokyklą, kelios valandos vakare po darbo, tad savaitgalį norisi juos palepinti. Kartą šeštadienį sugalvojau padaryti vaikams „kavinę“. Apžiūrėjau turimas maisto atsargas ir surašiau pusryčių „meniu“: virtas kiaušinis su majonezu, omletas, avižinė košė, manų košė, blyneliai su varške, arbata, kakava... Kavinę pavadinau „Dvi tujos“ – jos kaip tik auga mūsų kieme, prie pat lauko durų, ir matosi pro virtuvės langą. Kai dar lovose gulintiems vaikams padaviau kavinės „meniu“ ir pasiūliau išsirinkti ką valgys pusryčiams, džiaugsmui nebuvo ribų. Žinoma, įspėjau, kad patiekalas bus gaminamas tik jei jį užsisakys bent du „lankytojai“. Kai vaikai išsirinko, paruošiau pusryčius, „kaviniškai“ paserviravau stalą ir pakviečiau juos valgyti. Visiems buvo smagu. Vaikai vis klausinėja, kada vėl bus „kavinė“.
P.S. istorija su kavine turi tęsinį. Kartą Abigailė sumanė mums su tėčiu padaryti „kavinę“: surašė meniu, pašildė sriubos, paruošė kavos, o dar ir po saldainį prie kavos gavom. 