Ekskursija po teatro užkulisius
1901-12-13 / Rasa Adomavičienė
Ne kartą buvau girdėjusi, kad Lietuvos operos ir baleto teatras, švęsdamas Europos operos dieną (šiemet, jau penktąjį kartą, ji buvo minima gegužės 7-8 d.), organizuoja ekskursijas po teatro užkulisius. Pagalvojau: tiek daug vaikiškų spektaklių esame aplankiusios ir argi ne smalsu, kaip teatras atrodo „iš vidaus“? Tad užsiregistravau nurodytu telefonu ir lietingą šeštadienio rytą su nemaža kitų operos mylėtojų grupe atsidūrėme teatre. Mus pasitiko dainininkė Sofija Jonaitytė, pasipuošusi Toskos kostiumu. Nuotaikingai išdainavusi „Labas rytas...“, paragino ir mus palavinti balsus. Trumpai supažindinusi su operos meno pradžia Lietuvoje, nuvedė į sceną. O ši pasirodė milžiniška ir palubėje pilna sudėtingiausių dekoracijų valdymo mechanizmų bei apšvietimo lempų. Visą tą įrangą gali valdyti tik labai kvalifikuoti mechanikai, apšvietėjai ir kiti scenos darbininkai. Scenos grindys iš arti pasirodė nelygios, su daugybe plyšių ir griovelių, o tai, pasirodo, reikalinga dekoracijų judėjimui. Spektaklių metu, ypač baletuose, grindys užklojamos specialia danga (ir kas gi būtų, jei per kiekvieną pasirodymą dainininkai ar šokėjai turėtų galvoti, kaip čia kur neužkliuvus).
Po to keliavome į rekvizito sandėlį, kuriame buvo pilna lentynų su daugybe dėžių, ant kurių puikavosi užrašai „Rigoletas“, „Traviata“, „Bruknelė“, „Buratinas“... Akį traukė sienos, nukabinėtos spalvingais kostiumais, keisčiausiomis kaukėmis, muzikos instrumentais, špagomis, gėlių vainikais, net milžinišką butaforinį tortą matėme...
O įdomiausia dalis laukė tada, kai iš spintų ištraukė kostiumus ir fojė kamputyje galėjome juos pasimatuoti! Taigi keliolikai minučių kai kas virto Juodąja gulbe, princese, Raudonkepure ar puošnia dama, kai kas riteriu ar faraonu... Dar labai norėjosi nors akies krašteliu pamatyti grimo kambarius ar repeticijų sales, tačiau artistai jau ruošėsi dieniniam spektakliui.
Tokia štai netradicinė ekskursija, kurią, manau, galėsite aplankyti ir kitais metais.