Žvejyba, arba Meilės vakaras
1901-12-13 / Asta Šimonienė
Mūsų trejų metų sūnus labai domisi žvejyba. Kadangi žvejoti tikra meškere jis dar per mažas, nupirkom jam žaislinių meškerių ir žuvyčių su magnetukais. Kai šalta, žvejoja maudydamasis vonelėje, o kai šilta – lauke pripūstame baseine. Tai smagus užsiėmimas!
Vieną vakarą Nojus „sugavo“ žuvyčių, paėmęs žaislinį peiliuką „nuskuto žvynus“, išplovė žuveles, apibarstė druska, pavoliojo miltuose ir sudėjo į keptuvę kepti (gerai, kad nors neįjungė viryklės). Vartė, kepė žuveles… Po to padengė stalą, sudėjo „kepsnius“ į lėkštes, paprašė uždegti žvakes ir pakvietė mus prie stalo: sako, ateikit, jums paruošiau meilės vakarą (matyt, prisiminė Valentino vakarą). Mažasis fantazuotojas kiekvienam į lėkštę ant plastikinių žuvelių net prikrėtė majonezo!
Buvo taip gera dėl vaiko pastangų palepinti tėvelius, o mažajam dar smagiau – juk pats parūpino „vakarienę“! Net rankytėm plojo žiūrėdamas į savo padengtą Meilės vakaro stalą.