Šuniukas Čadas
1901-12-13 / Sonata Aleksandravičienė
Neseniai nusipirkome šuniuką, kurį pavadinome Čadu. Vardą rinkome pagal charakterį – Čadas reiškia sen.ang.kalboje "karingas, narsus". Tai Vidurinės Azijos aviganis. Teko girdėti ir internete skaityti, kad jie puikūs sargai, o to mums kaip tik ir reikėjo, mat planuojame paaugintą palikti saugoti sodybą. Vienas mūsų pažįstamas gyvena nuošalioje sodyboje ir laiko Kaukazo aviganį – tikrai įspūdingą didelį šunį. Bet šis žmogus mums patarė pirkti ne Kaukazo, o Vidurinės Azijos aviganį. Mat Kaukazo aviganis labai agresyvus, buvo užpuolęs net šeimininką (bandė, kas namuose viršesnis).
Mūsų mažasis draugas laksto su vaikučiais, smagiai juos kandžiodamas pieniniais dantukais, kurie tokie siaubingai aštrūs...Bet greitai jie iškris ir bus ramiau. Pamenu, kad taip buvo ir su mūsų labradoru: du mėnesius lakstė kandžiodamasis, o 4-ą mėnesį pasikeitė dantys ir namie tapo ramiau:). Bet šuniuką labai myli dvimetis mažylis, kuris visada "išvaduoja" iš garažo Čadą, kai jį uždarome dėl kandžiojimosi:).
Kai parsivežėme beveik 2 mėn. šuniuką, jis iškart parodė savo charakterį - užpuolė mūsų labradorą Dorį. Šis net pasislėpė po laiptais, mat yra tikrai gero būdo:). Dabar mūsų azijatas labai draugiškas ir meilus, labai mėgsta ne tik su mumis žaisti, bet ir labradorą už ausų patampyti. Nors paloti ant svetimo tikrai neužmiršta.
-------------------------------------------------------------------------
Apie mūsų šuniuko veislę internete rašoma:
Vidurinės Azijos aviganiai yra labai ramūs, aukšto intelekto, stabilios psichinės būklės, nepiktybiniai šunys. Jų nervų sistema labai stipri ir gerai išvystyta. Šie aviganiai yra labai užsispyrę bei savarankiški, todėl paklūsta tik stipriam šeimininkui. Vidurinės Azijos aviganis nuolat bando savo šeimininko charakterį bei ieško silpnų jo vietų, kurių radęs visada jomis pasinaudos.
Tai viena seniausių pasaulio šunų veislių. Vidurinės Azijos aviganių protėviais, kuriems apie 4000 metų, žavėjosi Aleksandras Makedonietis ir Julijus Cezaris. Šie legendiniai šunys saugodavo Šilko keliu žengiančius karavanus. Jų istorijoje susipynę mitai ir tikrovė, tačiau nuo seniausių laikų jie pagarsėję kaip puikūs sargai ir bebaimiai gynėjai pavojaus akivaizdoje.
Centrinės Azijos aviganius suformavo sunkus gyvenimas, sudėtingas klimatas ir amžina kova su pagrindiniais bandų priešais – vilkais. Azijatai kovodavo ne tik su vilkais – jiems tekdavo įveikti ir kitus laukinius gyvūnus, tokius kaip hienos, lokiai ar leopardai – dažnai tokios kovos kainuodavo gyvybę pačiam šuniui.
Kuo azijatas skiriasi nuo Kaukazo aviganio? Vidurio Azijos aviganis sukalbamesnis ir pastovesnis, tuo tarpu kaukazas turi labiau „sprogstantį“ charakterį – tačiau tuo pačiu Kaukazo aviganis patikimesnis kaip rimtas apsauginis (seniau žmonėms pernelyg agresyvūs azijatai būdavo nudaigojami, tad saugodami jie pagal situaciją sprendžia, ar įsibrovėlį tik užspiesti į kampą, ar su juo kautis – o kaukazas greičiausiai iškart puls). Azijatas neturi tokių stipriai išreikštų apsauginių savybių ir stipraus nepasitikėjimo svetimais, kaip Kaukazo aviganis. Abiejų veislių atstovai linkę viską apskaičiuoti ir turi neblogą intuiciją.