Pinigų medis
1901-12-13 / Inga Kisielienė
O dabar apie pinigų medį ir jo vazoną.
Gėlių auginti nemėgau ir nemačiau prasmės tuo užsiimti, bet žmonės dovanoja. Taip pas mane į
namus atkeliavo du pinigų medžiai. Paskui gėles atkeliavo rūpestis jas
į kažką gražiai įdėti. Turiu labai kūrybingą draugę Londone. Ji didelė
sendaikčių mėgėja. Pora kartų būdama pas ją svečiuose pataikiau į
antikvarinį turgų. Anglai, kiek supratau, turi tokią pramogą –
savaitgalius leisti tuose turguose. Būna didesnių, būna mažesnių.
Nusiperki bilietuką ir gali pirkti. Aš ir nusipirkau šio bei to,
taip pat ir vazoną savo pinigų medžiui. Kai pirkau, nežinojau, ką į
jį dėsiu. Tiesiog jis man buvo labai gražus – su liūto kojom. Tiko
vienam iš pinigų medžių. Noriu pasakyti, kad tokie pirkiniai yra
tikrai pigūs! Lietuvoje toks daiktas kainuotų brangiai. Bet mano
pinigų medis įtupdytas į gražųjį vazoną netikėtai buvo užpultas
kažkokių parazitų. Nyko šakelė po šakelės ir nežinojau kaip jį
apginti. Labai nusiminiau. Vyras vieną vakarą staiga sugalvojo, kad
reikia nupurkšti augalą muilo tirpalu. Ir parazitai žuvo! Mano pinigų
medeliai atsigavo ir vėl leidžia šakelę po šakelės. Yra toks posakis,
kad pinigų medį reikia laistyti tik tada, kai gauni pinigų. O laistyti
jį reikia labai retai. Vargšų medis tas vadinamasis pinigų medis.