Sidabrinė Peperomija
1901-12-13 / Jūratė Mikutavičienė
Peperomijos auga šviesioje ir šiltoje patalpoje. Jos, kaip ir dauguma gėlių, nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Žiemą dėl šviesos stygiaus galima perkelti ir arčiau stiklo, svarbiausia, kad nebūtų šalta. Temperatūra neturi nukristi žemiau 15 laipsnių. Kai temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių, šie augalai pradeda nykti. Patartina rudenį ir žiemą atsargiai vėdinti kambarius.
Šių gėlių lapai yra mėsingi ir stori – tad juose yra susikaupę pakankamai vandens atsargų ir todėl jos gali ištverti trumpalaikę sausrą. Vis tik nepalaisčius ilgiau, ima byrėti lapai. Ši gėlė taip pat bijo drėgmės pertekliaus, nes užmirkus žemei, greitai supūva šaknys ir stiebų apačia. Laistyti reikia reguliariai, ir tik kai išdžiūsta žemės paviršius, nes nuo laistymo reguliarumo priklauso šių augalų grožis.
Gėlės tręšiamos vasario-spalio mėnesiais, kas 1-2 savaites, mineralinių trąšų mišiniu (1g/l vandens). Trąšų, kaip ir vandens, perteklius kenkia, todėl žiemą geriau visai netręšti ir saikingai laistyti. Geras drenažas vazonuose būtinas.
Auginiais ir lapais dauginamos kovo – balandžio mėnesiais. Jaunos peperomijos persodinamos kasmet, senesnės – kas treji metai. Sodinamos į lapinės, kompostinės ir durpinės žemės mišinį (2:2:1). Išaugusius ilgus ir mažai šakotus stiebus persodinant galima šiek tiek pagenėti. Vis dėlto gražiausios – jaunos peperomijos.