Dekupuota kėdė

1901-12-13 / Vilija Ivanovienė

Ši sena tarybinių laikų kėdė jau būtų atsidūrusi šiukšlyne, jei nebūčiau sugalvojusi jos prikelti naujam gyvenimui. Sunkiausia buvo nuimti senus apmušalus, kurie taip dulkėjo, kad teko tai daryti balkone.

Nuėmusi senus apmušalus, ant sėdimosios kėdės dalies dėjau kelis sluoksnius sinteponinio audinio, o ant viršaus – padėvėtų prekių parduotuvėje rastą auksiniais siūlais išsiuvinėtą audinį. Viską, taip pat ir kėdės nugarėlę „prišaudžiau“ metaliniais segtukais. Kėdės rėmą truputį pašveitusi švitriniu popieriumi nudažiau tamsiai raudonais akriliniais dažais. Nudžiūvus šiems dažams, rėmo kraštus patryniau žvake, pačią kėdę nudažiau šiek tiek rausvo atspalvio turinčiais baltais dažais. Štai ir viskas, beliko paprašyti vyro, kad jis prikaltų atnaujintą kėdės nugarėlę ir sėdimąją dalį prie kėdės rėmo.

Komentarai

Į viršų Į viršų