Stilizuota siena
1901-12-13 / Margarita Fainberg
Dekoratyvinis tinkas? Visai ne
Visuomet svajojau vieną sieną namuose, kaip akcentą, nudažyti raudonai. Kiti mėgsta žalią, mėlyną, geltoną spalvą, o man taip patinka raudona. Mūsų buto koridorius gana siauras. Iš vienos pusės stovi drabužių spinta, o iš kitos – tiesiog ilga tuščia siena. Tad pamaniau, kodėl gi neįgyvendinus savo svajonės. Vyras neprieštaravo ir aš išsirinkau patinkantį man atspalvį. Visą kitą procesą patikėjome meistrui.
Kai jis dažė sieną, aš stovėjau, žiūrėjau. Rodos mačiau tokį rezultatą, kokio norėjau, tačiau buvo visai negražu. Tuomet kilo mintis sieną „pavelti“. „Dekoratyvinis tinkas labai brangus“, – įspėjo meistras, o aš nesupratau apie ką jis čia kalba. Dar buvo likę dažų ir aš pasiūliau jam užtepti dažų ant sienos storiau ir makaluoti indų plovimo šepečiu į skirtingas puses, visaip, kaip tik norisi, lyg tapant emocinį paveikslą. Na, jis taip ir padarė. Jo emocijos turbūt tą dieną buvo labai „apvalios“, nes potėpiai buvo tvarkingi, besisukantys ratu. Išėjo iš tiesų puikiai – ir jokių papildomų išlaidų.
Įkvėpimo pagautas, meistras pasiūlė sieną, kurioje buvo lauko durys, nuo koridoriaus sienos atskirti taip pat „paterliojant“, bet jau nebe raudonai, o sidabro spalva – tarsi šerkšnu. Štai ir turime tokį įdomų, akį traukiantį koridorių.