Mitai apie namų šeimininkes
1901-12-13 / Nida Matiukienė
Vaikystėje tikriausiai girdėjome: „Tavo kambarys baisus“, „Kaip gali gyventi tokioje kiaulidėje“. Gėda – galingas ginklas, kurį naudoja daugelis tėvų, kad priverstų vaikus laikytis namų švaros taisyklių. Švara tampa moraliniu įsitikinimu. Dauguma žmonių užauga galvodami, kad namų švara – mūsų charakterio atspindys, o niekas nenori atrodyti nevala ar tinginys. Kita vertus, žiniasklaida ir toliau sėkmingai skleidžia mitą, jog namų ruoša – prastas darbas, o būti namų šeimininke tiesiog gėdinga. Ne kartą mačiau moteris, raudonuojančias dėl to, kad tam tikrą laiką pasirinko namuose auginti vaikus, o ne kitą (apmokamą) darbą. Paklaustos „Ar dirbi?“, jos nežinodavo, ką atsakyti. Juk kiekvieno darbo svarba įvertinama pinigais. O už vaikų auklėjimą (pabrėžiu auklėjimą, ne auginimą) ir namų ruošą mamytės negauna nieko (tiksliau pirmuosius dvejus metus tai priklauso nuo to, ką jos veikė prieš tai). Moterys, patikėjusios tokiais mitais, retai kada ryžtasi gimdyti daugiau nei du vaikus.
Vitrinos mirga nuo interjero žurnalų, kurie pilni stilingų būstų nuotraukų. Skaitant susidaro įspūdis, jog tuose namuose nėra šeimininkės. Juk ji – veikli moteris ir neturi namams laiko. Tačiau ar gali namai neturėti šeimininkų ir dar būti stilingi? Būtent tuose namuose ir įdėta daug meilės, rūpesčio, fantazijos, pastangų. Būtent šios namų šeimininkės ir vertos pagyrimo, nors tarp eilučių skaitome, jog visa tai atsirado savaime. O kas tuos namus tvarko? Ar ten nėra ko tvarkyti? Juk kur gyvenama, ten ir tvarkomasi. A! Turtuoliai samdosi žmones, kad tvarkytų už juos. Be abejo, tačiau turtuoliai ne karaliai. Juk jie patys apsirengia. O kaip susirasi drabužius ir kojines, jeigu nežinai, kur tvarkytoja padėjo? Vadinasi, kiekvienas šeimininkas nors kiek privalo dalyvauti tvarkymosi procese ir parodyti, kaip tvarkyti. Peršasi išvada, jog kiekviena moteris, turinti namus, yra ir jų šeimininkė.
Kur slypi geros namų šeimininkės paslaptis? Ar tvarkingi namai ir gera nuotaika šeimoje – mitas? Ar Patarlių knygos moteris – tikrai „gėdinga ikona“ ? Beje, kas nežinote, kas ta paslaptingoji, paskaitykite:
„Kas gali surasti gerą moterį? Ji daug vertingesnė už perlus.
Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūksta pelno.
Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.
Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis.
Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli.
Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.
Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.
Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.
Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.
Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.
Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.
Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai aprengti vilnoniais rūbais.
Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams.
Ji apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.
Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas.
Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos.
Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją:
„Yra daug moterų, bet tu pranoksti jas visas!“
Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.
Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose“.
Akivaizdu, jog ši moteris netarnauja darbdaviui, tačiau ji pasinėrusi į veiklą. Veiklą, kuri ją domina, veiklą, kurioje mato prasmę. Ji – harmoninga asmenybė, atradusi savo identitetą šeimoje. Tai įspūdingiausia visų laikų namų šeimininkė.
Beje, šios eilutės užrašytos prieš kelis tūkstančius metų.... Palyginus su daugeliu XXI amžiaus moterų, mes panašesnės į verges, nei į nepriklausomas moteris.
Mūsų identitetas ir nepriklausomybė slypi mūsų viduje, o ne karjeroje. Ne viena ryžtasi žudyti dar negimusius kūdikius dėl kitų nuomonės ir baimės būti atstumta. Ne viena ryžtasi palikti vaikus ir jų atsakingai neauginti dėl kitų nuomonės ir nesaugumo jausmo. Ne viena kenčia smurtą ir patyčias dėl baimės gyventi nepriklausomai. Tik itin drąsi ir savo svarbą suprantanti moteris šiandien gali pavadinti save namų šeimininke. O mamytėms, ne savo noru laikinai tapusioms namų šeimininkėmis, patarsiu atmesti šiuolaikinės visuomenės suformuotą klaidingą namų šeimininkės stereotipą ir pažvelgti į save naujai. Juk jaukus šeimos židinys – tai didelės moters pastangos, saviraiška ir pasididžiavimas. Tai visada liudija apie dideles pastangas ir didelį triūsą. Šiandien mažai kas gali pasidžiaugti harmoninga šeima. Todėl jauskimės, kad esame tikros savo namų šeimininkės ir vertinkime savo darbą. Tvirtinkime ryšius su savo vaikais bei sutuoktiniais, drauge kurkime nuostabias tradicijas bei meilės atmosferą savo šeimose. Tai mūsų – šios dienos Namų Šeimininkių – uždavinys ir tikslas.