Kėdutė
1901-12-13 / Monika Misiūnienė
Buvau gavusi dovanų trikoję kėdutę, ant kurios pavojinga sėdėti, nes griūva ant šono, taigi nutariau ant jos išbandyti dekupažo meną – jei sugadinsiu, vis tiek nebus gaila.
Taigi šiek tiek nušlifavau nuo kėdutės laką (tik šiek tiek, kad pašiurkštėtų paviršius) ir nudažiau akriliniais juodos spalvos dažais. Kai pirmasis sluoksnis nudžiūvo, sumaišiau baltus akrilinius dažus su raudonu pigmentu ir gavau gražią rausvą spalvą. Nutepiau kėdutę rausvai ir kai dažai šiek tiek nudžiūvo (ne visiškai), su švitriniu popieriumi aptryniau rausvus dažus, kad „išlįstų“ juodieji dažai. Dėl nepatyrimo nutryniau per daug rausvų dažų, tačiau gavosi gana originalus vaizdas 
.
Kai dažai visiškai išdžiūvo, dekupažui parinkau gražių tulpių ir alyvų servetėlę ir kruopščiai iškirpusi gėles bei atskyrusi du sluoksnius baltojo popieriaus (visos servetėlės yra iš trijų sluoksnių, dekupažui tinka tik viršutinis sluoksnis su dažais, išskirtiniais atvejais pasitaiko vienasluoksnių servetėlių), priklijavau su vandeniu skiestu lipalu (1:2) – pridėjusi servetėlę prie kėdutės, merkiau teptuką į klijų ir vandens mišinį ir užtepiau, gal tiksliau užliejau juo popierines gėles. Reikia stengtis tai daryti atsargiai ir švelniai, kad servetėlė nesuplyštų ir kuo mažiau susiraukšlėtų. Klijų perteklių galima nuvalyti tuo pačiu atskirtuoju baltu servetėlių popieriumi 
.
Išdžiūvus klijams beliko kelis kartus nulakuoti kėdutę, ir štai – turiu puikų stovą gėlei