Drobinis maišelis
1901-12-13 / Monika Misiūnienė
Sumaniau tetai padovanoti drobinį maišelį. Aišku, su papuošimu. Kadangi seniai dariau dekupažą ant audinio, tai teko iš naujo pirkti klijus – specialius, tekstilinius. Beje, sumokėjau nepigiai, bet tikrai kokybiški klijai – kai išdžiūvo, ant audinio neliko nei žymės.
Parinkau keletą servetėlių ir leidau tetai pačiai pasirinkti norimą. Kadangi ji turėjo po dienos išvažiuoti, tai teko stumti visus darbus į šoną ir daryti dekupažą – juk dažai per naktį turi apdžiūti (o iš viso džiūsta 24 valandas).
Iškirpus servetėlę, beliko tepti klijais audinį, uždėti servetėlę, dar vieną sluoksnį klijų – ir palikau džiūti. Kadangi klijai persigeria per audinį, tai į maišelio vidų įkišau laikraščio, o kai klijai apdžiūvo – jį ištraukiau. Kadangi ir kitą pusę maišelio reikėjo papuošti, tai teko naudoti ir plaukų džiovintuvą. Svarbiausia – kad spėjau viską padaryti iki tetos išvykimo, ir ji iškeliavo namo su šaunia dovanėle. Beje, dar primokiau, kad praėjus 24 valandoms per sviestinį popierių užlygintų klijus, tada maišelį bus galima skalbti įprastu būdu.