Bateliai kūdikiui
1901-12-13 / Rasa Špokienė
Tris vaikus užauginau be šlepečių, nes jų kojytės prakaituodavo su sintetiniu apavu. Tuo metu dar nebuvau girdėjusi apie vilnos gaminius. Tačiau ketvirtam kūdikiui jas nuvėliau ir labai džiaugiausi jų šiltomis kojytėmis.
Naudojau „U“ raidės iškarpą iš storo celofano, tiesiamo po grindimis. Vienoje pusėje išdėjau tolygiai vilnos karšinį. Supurškusi su vandeniu, vilnos kraštus užlanksčiau į kitą pusę. Tada sudėjau antrą pusę su vilna ir taip pat užlanksčiusi kraštus ir įdėjusi į burbulinę plėvelę šiek tiek apvėliau. Paskui naudodama skystą muilą ir karštesnį vandenį toliau vėliau vilną ant formos. Kai jau vilna pakankamai sukibo, perkirpau „U“ raidę per pusę ir ištraukusi plėvelę, baigiau velti batelius, gniaužydama juos rankose ir kišdama po karšta vandens srove, užmovusi ant poroloninio batelio. Kai jau bateliai sumažėjo, tiek kiek reikia, ištraukiau kempinę. Kai bateliai išdžiuvo, šone perkirpau ir įvėriau suveltą tarp rankų geltoną vilnos raištelį.