Avinėliai
1901-12-13 / Nida Matiukienė
Pastebėjau, kad kiekvienais metais per Velykas gaminame tai vienokius, tai kitokius avinėlius. Man kažkaip avinėlis labiau atspindi Velykų prasmę nei kiaušinis. Net dėžutę dekoravome avelėmis.
Biblijoje skaitome: "Kaip avinėlis jis buvo vedamas pjauti, bet neatvėrė savo burnos". Ir vaikams ši žinia daug suprantamesnė, kelianti pagarbią Viešpaties baimę.
Šiais metais nelabai turėjau laiko rankdarbiams su vaikais, tad ištraukiau nuo Kalėdų užsilikusius druskos tešlos kepinius, išsirinkau avinėlius, uždėjau jiems "kailiuką" iš modelino masės ir išdžiovinau. Kaip tik tėtis iš miško parnešė katinėlių šakelių, taigi pakabinau juos kaip Velykų simbolį. O pakabinusi prisiminiau krūmuose įstrigusį avinėlį, kurį Viešpats paruošė Abraomui, kad neaukotų savo sūnaus.
Taip simboliais ateiname iki Kristaus, kuris tapo auka už mūsų nuodėmes.