Gyvos eglutės
1901-12-13 / Inga Kisielienė
Šventės jau praūžė, prašvilpė, praslinko, kaip kam pavyko su jomis sugyventi. :) Iš dar vienų prabėgusių metų liko tik prisiminimai. Mums apie praėjusius metus ir jų išlydėtuves primena trys šalia namo pasodintos eglutės. Šešerius metus sutikome ir išlydėjome puošdami gyvas eglutes. Visas jas pasodinome, šiemet sodinsime septintąją. Iš šešių prigijo trys... Nėra lengva jas perkelti iš gyvenimo šiltame kambaryje į šaltą laisvę... Vazoninę eglutę reikia kurį laiką ruošti gyvenimui lauke: laikyti įstiklintame balkone, verandoje ar kažkokioje kitoje vėsioje, bet nešaltoje patalpoje. Būtų gerai persodinti kuo greičiau, bet reikia atsižvelgti ir į oro sąlygas. Ankstyvas pavasaris – geriausias tokios lepūnėlės – buvusios puošnios karalaitės, draugas. Jei viskas gerai pavyks ir eglutė prigys, ji dar ilgai džiugins mus savo grožiu. Tuomet ji dar galės pabūti ta pačia karalaite ir nebereikės jos tempti į kambarį, o patiems ją papuošus kieme, po to eiti ir po ja ieškoti Kalėdų senelio sniege paslėptų dovanų. Svarbiausia yra tai, kad taip elgtis galės ir mūsų vaikai, ir anūkai, ir dar tie, kurių gal mes jau nebepamatysime, o mūsų eglutė – pamatys... Ir primins mus, ją pasodinusius... :)