Kelionė traukinuku
1901-12-13 / Kristina Migunienė
Manau, kad daugeliui vaikų patinka keliauti viešuoju transportu. Mūsų dukrytė mielai važiuoja troleibusu, į kurį būtinai turi įlipti pati, pažymėti talonėlį, pati išsirinkti, kur sėsti. Kadangi gyvename netoli geležinkelio, dažnai tenka minti takelį jo link. Iš visų jėgų mojuojame atvažiuojančiam traukiniui, džiaugiamės sulaukę traukinuko „tū- tū“, o ką jau bekalbėti, kai dėdė mašinistas iškišęs galvą pro garvežio langelį pamojuoja .
Tad vieną šeštadienio popietę nusprendėme ir patys pasimėgauti kelione traukinuku. Pradžiai pasirinkome bene pačią trumpiausią kelionę „Vilnius – Oro uostas“. Kelionė trunka tik 7 min. į vieną pusę. Tiek pat trunka ir atgal . Ir bilietas nėra toks brangus – 2.50 Lt. Mažiukus, žinoma, veža nemokamai. Nuvykus į oro uostą po kelių minučių traukinukas išvyksta atgal, spėjome tik išlipti ir įlipti. Na, bet galima, manau, ir pailginti savo kelionę – nukeliauti ir pasidairyti oro uoste.
Traukinuke norinčių pasivažinėti buvo ir daugiau. Vaikai pro langus stebi ant bėgių išsirikiavusius ilgus krovininius traukinius, į stotį atvykstančius keleivinius traukinius. Jie pastebi kiekvieną traukinuko sustojimą, posūkį, kilimą į kalną, važiuodami virš tilto mojuoja apačioje lekiantiems automobiliams.
Kelionė išties neprailgsta, atrodo tik spėjai įlipti, o jau reikia ir išlipti. O vaikams įspūdžių, manau, tikrai netrūksta. Siūlau ir patiems kas dar nebandėt – pabandyt