Tikrų miltų malūnas

1901-12-13 / Vilma Razmislevičienė

Prie pat Zarasų, Šlyninkos kaime, yra tokia vieta, kur daugelis būtinai apsilanko prieš šventes. Ne vietiniai greičiausiai niekaip neatspės, kad tai... malūnas! Juk šventėms visi kepa pyragų, sausainių ir kitų gardumynų. Ir negi pirksi miltų iš parduotuvės, kai visai šalia – pats tikriausias malūnas, kuriame malami tose pačiose apylinkėse užauginti kviečiai, rugiai, miežiai.

Besilankantiesiems pirmą kartą draugiški šeimininkai aprodo malūno įrenginius, papasakoja, kaip malami kepiniams skirtieji kvietiniai miltai, kaip – „razavi“, t. y. rupūs kvietiniai, ruginiai, parodo, kur gaminamos perlinės, miežinės kruopos. Paaiškina, kuo skiriasi čia malami ir parduotuvėje parduodami miltai – pasirodo, parduotuviniai pagerinti gausybe įvairių priedų ‒ baliklių, puriklių…

O kur dar senovinių stebuklų pilni amatų namai – jų viename gale stovi duonkepė krosnis, kubile rūgsta duonutės tešla. Visi norintieji gali užsiprašyti didžiulio kepalo naminės duonos, kuri, laikoma net keletą savaičių, darosi net skanesnė. Kitame namo gale – trumpoka lova su visu kalneliu nėriniuotų pagalvių. Kodėl lova atrodo per trumpa? Šeimininkas papasakos, kad seniau ne žmonės buvo mažesni, bet tiesiog jie manė, kad… miegant pusiau sėdomis geriau pailsi galva. Na, o jei ilsiesi ne išsitiesęs, tai kam gi tas ilgas tuščias kojugalis – verčiau dirbti trumpesnę lovą! Čia galima apžiūrėti ir verpimo ratelį, ir audimo stakles su apmestu audiniu, ir daugelį kitų senovinių buities rakandų. Malūne rengiamos edukacinės programos mokiniams, švenčiamos Užgavėnės, prieš šv. Kalėdas kieme įrengiama Prakartėlė, gegužės pradžioje vyksta smagi Stasiuko mugė.

Labai smagu, kad malūnas pateko į geras rankas (deja, daugeliui senųjų įvairios paskirties statinių ne taip pasisekė). Dabar tai tikras traukos centras, nes ir vietiniams, ir svečiams malonu atvykti į dailiai, supratingai tvarkomą kiemą, pabendrauti su rūpestingais šeimininkais, pamatyti patiems ir parodyti vaikams tai, kas buvo įprasta mūsų seneliams ir proseneliams. Be to, sako, kad atsiradus tokių miltų, šiose apylinkėse daugelyje namų pradėta kepti duona. Bent jau mano gimtajame kaime – tikrai .

Komentarai