Į Turkiją su sūnumi
1901-12-13 / Inga Kisielienė
Su savo vyresniuoju sūnumi tęsiu savo mamos man įskiepytą tradiciją: kiekvieną vasarą būtinai važiuoti prie jūros. Šiltąjį metų sezoną ilsimės prie Baltijos jūros ir nesukame sau galvos dėl kažkokių rimtesnių kelionių. Tačiau atėjo tokia diena, kai buvome priversti pakelti sparnus dėl labai buitiškų priežaščių. Sūnui jau buvo penkeri metai. Puikus amžius pirmajai sąmoningai kelionei tolėliau. Atsitiko taip, kad vasara tais metais išpuolė ne per mūsų atostogas. :) Tą laikotarpį, kurį ketinome atostogauti, lijo be jokio pragiedrulio. Kadangi abu su vyru buvome susiplanavę atostogas ir jų nebenorėjome atidėti, teko pagalvoti, ar trintis su vaiku prie jūros per lietų, ar pamąstyti apie kažkokią kitą išeitį. Kaip tarėme, taip ir padarėme. Pasidomėjome, ką gero siūlo tam laikotarpiui kelionių agentūros ir gavome labai pigią kelionę į lietuvių pamėgtą Turkiją.
Išėjo taip, kaip sakoma – pinigai vakare, kėdės ryte – nusipirkome vakare kelionę, o kitos dienos rytą išskridome. Smagumai prasidėjo jau skrendant lėktuvu. Visą gyvenimą prisiminsiu laimingas vaiko akis ir jo nuostabias pastabas ir klausimus: „O, debesys kaip putos!“, „Mama, o kur Dievas?“ Kaip smagu dabar visiems prisiminti tą kelionę! Džiaugiuosi, kad neteko kankinti vaiko ilgu važiavimu mašina. Nevarginome jo pažintinėmis ekskursijomis, tiesiog džiaugėmės vandeniu ir šiluma.
Gyvenome mažame, nuošaliame viešbutyje. Leidome vaikui turkštis ne tik jūroje, bet ir baseine. Teisybės dėlei turiu prisipažinti, kad patys nesame tokių poilsinių kelionių mėgėjai. Bet kelionė su vaiku yra kelionė su vaiku. Nebandėme vienu šūviu nušauti kelių zuikių. Mūsų aktyvus poilsis tą kartą buvo vaiko priežiūra, o ne viešbučio apylinkių ir Turkijos kultūrinio paveldo tyrinėjimas. :)
Pasiplaukiojome vieną dieną laivu, nuvykome iki artimo labai gražaus miestelio su antikinių pastatų liekanomis, kurių taip gausu Turkijoje.
Žodžiu, pirmas kartas buvo tikrai nenuobodus ir nevarginantis nei sūnui, nei mums, bet kaip tik labai malonus prisiminti. Šiai dienai, kai jam aštuoneri metai, jis yra tris kartus skridęs lėktuvu į skirtingas šalis. Net yra aplankęs vieną tolimą kraštą, kuriame aš pati nesu buvusi. Tikiuosi, ateis tokia diena, kai galėsime su juo patraukti į kokią rimtesnę pažintinę kelionę sudėtingu maršrutu, bet, manau, dar palūkėsime. Juk viskam savo laikas. :)