Į Egiptą
1901-12-13 / Inga Kisielienė
Šiais metais su abiem vaikais važiavome į Egiptą. Pati nusižengiau savo principams nekeliauti su mažu leliuku. Labai jau man norėjosi kažkur ištrūkti iš namų šaltą rudeninį metą... Dėl tokio savo pačios pageidavimo turėjau rinktis, ar nutraukti metukų vaiko maitinimą, ar planuoti kelionę su juo. Pasirinkau antrąjį variantą, nes maitinimo
nutraukti dar neketinu.
Ar man ten buvo geriau, negu čia? Taip. Todėl, kad čia tuo metu buvo jau šalta, vyras dirbo, o aš su vyresniu aštuonerių metų mokinuku, kuris kasdien grįžta iš mokyklos namo po pietų, ir mažyliu kiekvieną diena būnu namuose. Vadinasi, man verčiau buvo su vyru ir vaikais būti šiltame Egipte, negu vienai su vaikais namuose. Ar mažajam ten buvo geriau? Manyčiau, tas ant to, kaip sakoma. :) Mano vyras mėgsta sakyti, kad mažam vaikui tolimą kelionę į šiltus kraštus galima kompensuoti porcija ledų. :) Efektas bus tas pats, o sąnaudų žymiai mažiau. :) Pagrindinis privalumas, žinoma, buvo tai, kad Lietuvoje tuo metu buvo šalta, todėl buvimo lauke galimybės jau ribotos. Egipte lauke būdavome visą dieną, mažas niurkėsi jūroje ir žaidė su smėliu. Vasaros metu tas pačias galimybes būtume turėję Lietuvoje. Neigiamas dalykas buvo vienas – skrydis lėktuvu, trynimasis oro uosto eilėse ir adaptacija prie šaltų oro sąlygų grįžus. Nors skrydis su vaikais labiau išvargino mus pačius, nei vaikus...
Ar važiuoti be vaikų man būtų buvę geriau? Taip. Būčiau pamačius nepalyginamai daugiau ir pailsėjusi labiau. Mano vyresnysis sūnus su vyru nuvažiavo į ekskursiją į Kairą pažiūrėti piramidžių, jų pagrindinis rūpestis nuo ryto iki vakaro buvo kuo daugiau baseinų apeiti, kuo daugiau panardyti jūroje ir išbandyti visas įmanomas pramogas. Kai jie išvyko į Kairą, aš su mažuoju viena likau viešbutyje parai. Kiekvieną dieną turėdavau dvi ar tris valandas su juo gulėti pietų miego, nes, kaip minėjau, esu nepakeičiamas pieno kombinatas savo mažyliui. :) O kiekvieną naktį guldavausi su juo vos sutemus, bet keldavausi kelis kartus per naktį kai reikėdavo maitinti.
Ar išlošė visa šeima? Taip! Vien todėl, kad visus kelionės sunkumus atpirko mano vyresniojo sūnaus įspūdžiai. Jam ši kelionė buvo nepakartojama. Todėl dar kartą darau išvadą, kad kuo vaikas sąmoningesnis, tuo daugiau prasmės keliauti su juo kartu. Vos išgirdęs apie kelionę į Egiptą, jis iškart paklausė: „Ar aš pamatysiu garsiąją Cheopso piramidę?“ Jis tikras moksliukas, todėl visi sunkumai, kuriuos patyrė važiuodamas per naktį autobusu iki Kairo, išblėso, pamačius ir piramides, ir sfinksą. Grįžęs pasakojo ilgiausias iš gido išgirstas istorijas ir hipotezes apie tai, kaip buvo statomos piramidės, apie tai, kas atsitiko sfinkso nosiai, apie mumijų muziejų, Kairo turgų ir t.t. Viešbutyje puikiai jautėsi ir susikalbėjo angliškai ne tik su egiptiečių personalu, bet ir su turistais iš kitų šalių – Olandijos, Vokietijos, Rusijos... Žodžiu, patobulino savo anglų kalbos žinias. Bet didžiausias laimėjimas jam buvo tai, kad išmoko naudotis ir plaukioti po vandeniu kauke su vamzdeliu! Pradžia buvo sunki, nes mano vaikas nemėgsta vandens ir išvis nėra didelis aktyvios fizinės veiklos mėgėjas...
Tačiau poreikis pamatyti tas gražiąsias žuvytes po vandeniu, ilgas laikas praleistas pliaže diena iš dienos ir šiltas bei skaidrus jūros vanduo padarė savo. Labai džiaugiuosi šia kelione dėl savo aštuonmečio vyresnėlio, o dėl savęs – vis dar tikiuosi pakeliauti ne tik po Egiptą, bet ir po visą pasaulį. :)