Kelionė pas gyvūnus
1901-12-13 / Jurga Apynė
Nors Jaunųjų gamtininkų stotyje nėra žvėrių karaliaus – liūto, kuris taip domina mano mažuosius, bet ir be jo gyvūnų susipažinimui užteko. Šešiametis pasijautė saugus tik kai įsėdo į mašiną ir uždarė dureles, nors visi gyvūnai pririšti arba garduose, jis vis jautėsi nedrąsiai ir klausinėjo, ar tas ir anas pririštas. :)
Nors gyvenam nelabai toli nuo gamtininkų stoties, šalia esančiame rajone, ilgai ruošėmės šiai išvykai ir pagaliau vieną dieną išsiruošėme. Nustebino, kad po visą teritoriją galima vaikščioti ir viską apžiūrėti nemokamai, o žiurkėnų namelį parodė ir apie peliukus papasakojo mažoji gidė, vienos darbuotojos dukra. :)
Asilas „sudainavo“ ypatingą pasveikinimo dainą, net ir mes, suaugę, pirmą kartą išgirdome gyvą asilo bliovimą, tikrai įspūdingas. :) Beždžionė iš savo vietos pajudėjo, tik kai ištraukėme iš rankinuko sausainį, na, o visi kiti – avys, ožkos, mulas, lama – labai draugiškai nusiteikę ir laukia lankytojų lauktuvių, vienas per kitą kišdami savo snukučius pro gardą. Dar pamatėme povą, kuris išskleidė savo nuostabią uodegą, fazanų, vištą su viščiukais, bet ne šiaip sau kaimietę, o kelnėtą. :)
Taip pat matėme kaip erelis doroja jam atneštą žuvį ir žalią mėsą – vaikai nusprendė, kad toks paukštis ir juos galėtų sumedžioti.
Labiausiai vaikams patiko ir daugiausia lauktuvių iš jų gavo poniukai, kurie ganėsi pievelėje ir labai draugiškai leidosi glostomi ir maitinami.
Turėjom šaunią popietę, tik dėl vieno apgailestavome, kad nepasirūpinome pakankamai lauktuvių gyvūnėliams, tiesiog pasidalinome vaikų užkandžiais. Ten, skirtingai negu kituose zoosoduose, gyvūnus maitinti galima ir netgi skatinama. :)