Leliukų stovykla
1901-12-13 / Jurga Apynė
Vasara – stovyklų metas. Išleidę vyresnėlius į stovyklą, nusprendėme surengti mažylių stovyklą likusiems broliukams ir jų draugams savo namuose. Gyvename už miesto, prie miško, turime savo žemės lopinėlį – puiki vieta stovyklauti, o su mažyliais ir patogumai čia pat. :)
Ypač tai pradžiugino daugiabučiuose gyvenančius vaikučius, kuriems į lauką išeiti (tiksliau jų mamoms) yra tikras žygdarbis, ypač kai jų daugiau nei du.
Taip ir vėl mūsų ištuštėję namai prisipildė vaikų klegesio.
Čia vos pravėrus duris – pievelė, sūpynės, uogytės lysvėje, vanduo iš žarnos – ko daugiau vaikams reikia šiltą vasaros dieną. Viena mergytė išmoko važiuoti dviračiu be pagalbinių ratukų, kita – išmoko išsisupti, ir savo patirtimi dalinosi su dar nemokančiais. Vaikinukai bandė savo jėgas laistydami gėlynus ir vienas kitą, vienas mažylis susipažino su bite, skausmingai, bet užtikrintai, dabar jau tikrai žino, kad šitų vabzdžiukų liesti negalima. :) Buvome išvykę į Vilniaus gamtininkų stotį.
Na, o mes, mamos, taip pat buvome palaimintos bendravimo džiaugsmu, juk taip retai tenka pabūti kartu. Nuotraukoje matote pusryčių metą – energijos užtaisas dienos pradžiai – avižinė košė. Žiūrint į šitą vaizdą, atminty iškyla ištrauka iš Biblijos… štai, Dievo dovana yra vaikai, įsčių vaisius – Jo atlyginimas... Ačiū Dievui už tai!