Namų stovykla
2015-06-20 / Nida Matiukienė
Prasidėjus vasarai, daugelį tėvų užklumpa lengvas minčių chaosas: ką veiks vaikai? kaip sukurti saugią aplinką? kur rasti įdomios ir naudingos veikos? Šie ir panašūs klausimai neramina keičiantis dienotvarkei, prie kurios, dėl neišpasakyto tėvelių užimtumo, tenka taikytis pasitelkus visas savo kūrybines galias.
Per visus mokslo metus lakstydami nuo vieno būrelio prie kito savo santykiuose būname šiek tiek išsiderinę. Mažai laiko praleidžiame drauge, todėl vasara - puiki galimybė atsigriebti už visus metus.
Planuodami vasarą pirmiausia pažvelgiame į panoraminį viso sezono vaizdą. Ypatingas dėmesys sutelkiamas į laiką, kurį mes su šeima galime praleisti drauge. Gal tai bus kelionė į užsienį, gal bendruomenės ir šeimos stovykla, rekolekcijos šeimai arba išvyka į sodybą, pajūrį.
Namų stovykla
Keletą vasarų iš eilės organizavome namų stovyklą, - vieną ar net keletą savaičių visa šeima praleidome su vaikų draugais. Tai išties unikali galimybė stebėti vaikų bendravimą ir jų santykius iš arti. Tokias stovyklas vertinu kaip pačias sėkmingiausias vaikų emocinio intelekto bei savarankiškų gyvenimo įgūdžių ugdymo procese. Juo labiau, kad tai vyksta itin natūraliai pačioje saugiausioje aplinkoje - šeimoje. Didelis privalumas yra tai, kad ne mokslo metu vaikai ir suaugę būna ramesni, dėmesingesni, gali skirti laiko ne tik bendravimui, pasilinksminimui ir darbui, bet ir refleksijoms to, kas vyksta santykiuose, jų pačių viduje bei saviugdai. Stebint vaikų bendravimą atsiranda begalės dalykų, kurių reikia išmokyti vaikus. Tai nemažas iššūkis tėvams, ir tam tenka pasitelkti profesines kompetencijas, derybų įgūdžius, kartais tenka griebtis ir griežtesnių priemonių bei gudrybių.
Stovyklų metu pastebėjau, kad švietimo sistema asmenybės ugdyme palieka tūkstančius spragų. Neretai vaikus tenka „reanimuoti“: atkurti motyvaciją mokytis, iš naujo atrasti kūrybingumo galias, norą džiaugtis gyvenimu ir nuoširdžia bendryste. Taip pat - prarastą pasitikėjimą žmonėmis. Tuomet vis mąstau, kaip mes iki to privedame paauglius... O esminiai ir reikalingiausi dalykai, tokie kaip bendradarbiavimas, planavimas, sutarčių laikymąsis, meilės darbui įgūdžiai, - lieka tik tarp kitko.
Kaip mes organizuojame namų stovyklą?
Taigi, vaikų draugai atvyksta paviešėti keletui savaičių. Su savimi pasiima būtiniausius daiktus ir dienpinigių. Kol vaikai buvo mažesni, veždavausi visus tiesiai į sodybą, kad nesugriautų mūsų namo. Leisdavau jiems šiek tiek pajusti „išgyvenimo“ kainą. Tuomet vaikai žaisdavo „išlikimą“. Pirmosiomis dienomis jiems būdavo taip linksma, kad atsisakydavo dirbti bet kokį darbą. Vien tai, kad jie susitikdavo vieni su kitais, be tėvų, sukeldavo tiek daug gerų emocijų ir idėjų, kad jie tiesiog kaip maži atomai puldinėdavo nuo vienos idėjos prie kitos, nuo vienos veiklos prie kitos. Žiūrėk - tai palapinę statosi, tai su ietimis indėnais laksto, tai mergaičių ir berniukų grupės susivienija vieni prieš kitus, tai sugalvoja daugelį kitų dalykų. Klausdavau „ką mes pietums valgysime“? Ir gaudavau keisčiausius atsakymus: „Mes pasigausime žuvies, prisirinksime grybų“ . Gerbdama jų pasirinkimą slapta gamindavau maistą, tačiau laukdavau, kol atsikvošės. Kai pasijusdavo išalkę, turėdavau galimybę pasikalbėti, kaip čia taip atsitiko. Labai greitai vaikai įgusdavo rūpintis savo poreikiais. Po kelių dienų pasisiūlydavo nueiti į parduotuvę, parnešti pieno iš kaimo, pririnkti uogų. Svarbiausias mano uždavinys buvo išlaikyti jų gerą nuotaiką paskatinimais ir neperspausti su disciplina. Dienai pasiūlydavau idėjų, - išvyką ar pramogą, o reikalaudavau tik pačių būtiniausių dalykų: mandagaus bendravimo vieniems su kitais, geranoriškos pagalbos ūkyje ar namuose ir bendro veiklos planavimo pasidalinant darbus. Svarbu keletą kartų per dieną susitikti, aptarti kaip viskas vyksta, patikrinti, ar kažkam nereikia pagalbos, atskirti laiką bendriems pokalbiams, maldai ar vakaro filmui.
Vasara – vienintelis laikas, kai visą dieną esame su vaikais
Man patinka, kai juntamai keičiasi vaikų ar paauglių širdys, šyla santykiai, vaikai atsiskleidžia. Būtent tokia dirva reikalinga įpročių, charakterio ugdymui. Namų stovykos privalumas yra tas, kad stovykla yra ne tik puikus laisvalaikio praleidimas, bet ir darbas su savimi, tarpasmeninių ryšių gilinimas, atsakomybės prisiėmimas už kiekvieną žodį ar poelgį. Juk mažoje grupėje viskas matosi kaip per padidinamąjį stiklą. Branginu šį laiką kaip pelningiausią investiciją į vaikų asmenybes, į gilesnius tarpusavio santykius. Leidžiant laiką drauge su vaikais mažėja kartų konfliktas, pradedame kalbėti viena kalba (puiki galimybė susipažinti su paauglių žargonu, nes vaikai atvyksta iš skirtingų miestų), ugdome empatiškumą patirdami jų išbandymus kultūrinėje terpėje.
Vaikams augant, draugų ratas plečiasi. Į namus jau nebetelpame, o be to, ir mano lūkesčiai stovyklai didesni. Svajoju apie paauglių dvasingumo kompetencijų ugdymą. Todėl namų stovyklą planuojame perkelti į didesnę sodybą ir mokytis naujų įgūdžių. Stovyklą pavadinau sėkmės įgūdžiais ir, manau, kad maniesiems ji bus aktuali dar kokius septynerius sezonus. Įvardinant trumpiau, namų stovykla - tai pati geriausia emocinio intelekto mokykla.
Artėjant vasarai pirmas vaikų noras būna... namų stovykla! Po sunkių mokslo metų jie būna išsiilgę vieni kitų. Tai laikas su jų artimiausiais draugais. Ar galiu jiems tai suteikti? Dažniausiai taip. Nors reikia paieškoti, kaip tai įgyvendinti, tačiau, jei yra noras, tikėtina, kad atsiras ir galimybės. Tai didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų, tėvelių, lūkesčių - ko mes tikimės iš atostogų, iš to trumpo ne mokyklai skirto laiko. Iš laiko, kai galime tiesiog būti su savo vaiku. Būti tada, kai jo neblaško pasiruošimas testams, įtampa mokykloje, nelengvi santykiai su bendraklasiais ir mokytojais, artėjančios varžybos ar koncertai. Vaikui sukuriama galimybė būti su savimi, savo jausmais, būti nuoširdžiu ir tikru. Būti kokybiškai. O kas yra gyvenimo kokybė – sprendžiame patys, tačiau juk mūsų pavyzdžiu seka kita karta. Karta, kuri kurs ateitį taip, kaip ją supras: kas yra tikras ir unikalus gyvenimas, su savo slėniais ir kalvomis, vingiuotais takeliais, pilnas atradimo džiaugsmo ir kūrybinės saviraiškos .
Stiprinkime savo tėvystės kompetencijas rekreacijos srityje kūrybingai žvelgdami į laisvalaikį ir dovanokime savo vaikams saugių įspūdžių kupiną vaikystę. Vasara yra tam pats tinkamiausias laikas!