Sodas
1901-12-13 / Inga Kisielienė
Pagaliau sulaukėm vasaros! Labai myliu vasarą!
Ar gali būti kažkas puikiau, nei karštą vasaros dieną pasislėpti sodo tankmėje tarp žaliuojančių medžių, kurių šakos linksta nuo nokstančių ar jau sunokusių vaisių ir uogų.
Šitą malonumą jau seniai suprato mano vyresnysis sūnus. Niekaip negalėdavau atsistebėti, kaip jis laukia šito metų laiko, kaip visą dieną randa vienas užsiėmimų žaliuojančiame sode. Pagaliau gerai įsigilinusi supratau, kaip vaikui nuo mažens matančiam, kaip kiekvienais metais keičiasi gamta ir užsimezga nauja sodo gyvybė, smagu daryti mažus atradimus.
Iš pradžių keliose sodo vietose sunoksta žemuogės. Baltos, raudonos, didelės ir saldžios. Kaip smagu aptikti pirmąsias kelias sunokusias, o paskui jų daugėja ir daugėja. Paskui tas pats kartojasi su braškėmis… Kai gali saujom raškyti sodo žemuoges, žaliose lysvėse jau raudonuoja viena kita braškytė. Galiausiai ir jų galima raškytis ir valgyti iki valiai. Tada žirniai – plonutės ir jaunos jų ankštytės ir saldūs pirmieji žirniukai taip ir tirpsta burnoje…
Kaip smagu siausti po sodą ir visus jo užkampius, kai vasara įsisiūbuoja…
Čia užlindus už komposto krūvos aviečių brūzgynuose, kurie, šiaip, mažiausiai būna ištyrinėti ir mažiausiai traukia akį, staiga aptinki pirmąsias saldžiąsias avietes ir gervuoges! Ir toliau visų spalvų ir dydžių agrastai, serbentai, ant medelių nokstančios vyšnios, trešnės ir pūkuotukės. Šiltnamyje noksta ne tik dideli ir raudoni jaučiaširdžiai pomidorai, bet ir mažučiai saldučiai, ir tik berniukui skirti geltoni pomidoriukai, nežinau net jų pavadinimo. Kažkada jų parsivežėm iš draugų. Kai mano vaikas sukirto visą dubenį tokių pomidoriukų, pasisodinom ir dedikavom būtent jam tuos pomidorus – Raulio pomidoriukai. :)
Panašiu metu tarp gausybės susipynusių lapų gali aptikti pradžioj mažučių, paskui ir didesnių agurkėlių. Koks azartas jų ieškoti! Galų gale sunoksta slyvos. Galima slankioti aplink medį ir rankioti vieną kitą nukritusį vasaros pabaigos stebuklėlį. O kaip smagu visą vasarą laukti kol prinoks pats didžiausias nusižiūrėtas obuolys! Gal jau ir nebelabai įdomus ir reikalingas tas
obuolys, kai jau sunoksta, bet koks smagus ir intriguojantis pats laukimas!
Dar berniukas nuo mažens labai mėgsta skinti gėles: narcizus, tulpes ir visą kitą grožį…
Pripažinkim, smagu patraiškyti ir bjauriuosius kolorado vabalus ir pasiknaisioti po žemę, kai iškasamas šviežių bulvių pirmas kelmelis, ir atrasti dar vieną giliai pasislėpusią bulvytę…
Tokios mano vaiko asociacijos su sodu: laistyti, taškytis vandeniu, skinti, raškyti, knisti, laukti kol sunoks, valgyti po truputį, gardžiuojantis ir galų gale pilna burna! O svarbiausia – atrasti! 