Palinkėjimas: KETURIOS ŽVAKĖS
1901-12-13 / Nida Matiukienė
Bent vieną Kūčių vakarą pabandykite užsidegti keturias žvakes ir sustojus į eilę pasakyti šį palinkėjimą.
Autorius: Keturios žvakės ramiai degė ir pamažu tirpo. Buvo taip tylu, kad girdėjosi, kaip jos kalbasi.
Pirmas vaikas: Pirmoji sakė: “AŠ ESU RAMYBĖ. Deja, žmonės nemoka manęs išsaugoti. Manau, man nelieka nieko kita, tik užgesti!”
Autorius: Ir šios žvakės liepsnelė užgeso.
Antras vaikas: Antroji sakė: “ AŠ ESU TIKĖJIMAS. Deja, esu niekam nereikalinga. Žmonės nenori nieko apie mane žinoti, todėl nėra prasmės man toliau degti.”
Autorius: Vos tai ištarė, padvelkė lengvas vėjelis ir užpūtė žvakę.
Mama: Labai nuliūdusi trečioji žvakė kalbėjo: “ AŠ ESU MEILĖ.Nebeturiu jėgų ilgiau degti. Žmonės manęs nevertina ir nesupranta.
Jie neapkenčia tų, kurie juos myli labiausiai – savo artimųjų.”
Autorius: Ilgai nelaukdama ir ši žvakė užgeso.
Staiga ... į kambarį įėjo vaikas ir pamatė tris užgesusias žvakes. Išsigandęs jis sušuko:
Trečias vaikas“ KĄ DAROTE! JŪS TURITE DEGTI - AŠ BIJAU TAMSOS!”
Autorius: Tai ištaręs pravirko.
Tėtis: Susijaudinusi ketvirtoji žvakė tarė: “NEBIJOK IR NEVERK! KOL AŠ DEGU, VISUOMET GALIME UŽDEGTI IR KITAS TRIS ŽVAKES:
Aš esu VILTIS”
Autorius: Spindinčiomis ir ašarų pilnomis akimis vaikas paėmė vilties žvakę ir uždegė kitas.
Visi drauge: MŪSŲ ŠIRDYSE TEGUL NIEKADA NEUŽGĘSTA VILTIS...
Autorius:. …ir kiekvienas mūsų, kaip tas vaikas, tebūna įrankis, savo Viltimi visada galintis vėl uždegti Tikėjimą, Ramybę ir Meilę!!!