Didžiausios klaidos, kurias daro tėvai
1901-12-13 / Nida Matiukienė
Esu dalyvavusi daugelyje gimtadienių, kurie vyko tiesiog fantastiškai gražiai, o atmosfera buvo šilta ir neįpareigojanti. Po tokių švenčių grįždavome atsigavę, pailsėję, prisibendravę bei pilni naujų įspūdžių. Pakili nuotaika, lauknešėliai, gimtadienio dovanėlės svečiams, nuotraukos... Visą ateinančią savaitę džiugiai prisimindavome įvykusį gimtadienį. Gal viena kita šventė turėjo ir trūkumų, tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad šventė įvyko! Tėvams tai suteikia pergalės jausmą, kadangi kiekviena, net mažiausia, šventė visada būna iššūkis. O vaikui pats didžiausias įspūdis, kad jis šventė savo gimtadienį. O kad svečiai neliktų nusivylę, galime trumpai aptarti ir trūkumus (bet primenu, kad tai tik lašas jūroje, ir iš viso nevertėtų apie tai kalbėti).
Mano nuomone, didžiausias trūkumas, ne tik šventės metu, bet ir ruošiantis jai, yra nejautrumas arba situacijos nesuvokimas. Jis paveikia pirmiausia patį vaiką, bet tai gali pajusti ir svečiai. Teko stebėti netinkamai parinktą temą (neatsižvelgiant į vaiko vidinį pasaulį), tėvų nuožiūra pakviestus draugus, nors vaikas pageidavo, kad kai kurie nedalyvautų, ir ne vietoje bei ne pagal amžių parinktus žaidimus. Buvo gaila vaikų, žaidžiančių per prievartą ar tik dėl prizų.
Geriausiai šventė pavyksta, kai pirmiausia įsiklausome į gimtadienį švenčiančiojo pageidavimus, o taip pat per daug neįsijaučiame į organizatoriaus vaidmenį. Tegul viskas vyksta natūraliai, dėl nieko per daug nesijaudinkite, tiesiog mėgaukitės svečių draugija ir bendravimu. Prisiminkite vestuves – kuomet kai kurie fotografai, užuot gaudę gerus kadrus, tiesiog trukdo džiaugtis vestuvėmis, nuolat visus rikiuodami fotografuotis. Mamos ir tėčiai turėtų švelniai padėti šventei vykti sklandžiai, bet per daug nesikišti į vaikų pasaulį. Gimtadienio nuotaika yra visų svarbiausia, nepaverskime jaukios ir šiltos šeimos šventės triukšmingu ir negyvu „šou“, kurį stebime per televiziją.