Pelenių
2015-07-07 / Nida Matiukienė
Laura, 5 m.
Gimtadienio aprašymas
4-5 metai – princesių amžius, tad pasiūliau princesių gimtadienį pakeisti į Pelenių šventę, nes atrodo, kad mažoms mergaitėms netinka būti pasipūtusiomis „princesėmis“.
Pasiėmėme gimtadienio planą ir svajojome kokius 2 mėnesius. Kalbėjome apie darbštumą, gerą širdį, Tokiu būdu gimė nauja Lauros Pelenių pasaka. Kodėl ne Pelenės, o Pelenių? Nes nenorėjome išskirti nė vienos mergaitės, stengėmės, kad visos jaustųsi smagiai ir turėtų daug siurprizų.
Kai atėjo pirmosios viešnios, kiekvienai užrišome prijuostę ir skarelę, kad nesusiteptų, išdalinome kam šluostukus, kam valiklius, kam vonelę vandens, grindų šluotą ir... prie darbo, Pelenės!
O, net nesitikėjau, kaip joms patiko tvarkytis! Negalėjome akių atitraukti. Mergaitės valė dulkes, šluostė grindis, plovė veidrodžius ir langus – leidau viską :) Net puotai pasibaigus, jos vėl prašė: „Ar galima dar plauti?“
Pamažu priartėjome prie kvietimo į karališką Puotą. Grįžęs iš darbo tėvelis trimitavo ir šaukė: „Visos mergaitės kviečiamos į puotą karaliaus pilyje!“, ir kiekvienai įteikė pakvietimą. Viską, ką mergaitės gaudavo šventės metu, kiekviena įsidėdavo į savo krepšelį. Tai buvo lauknešėlis.
Pilis buvo papuoštas kambarys: sienas puošėme tiuliu ir kitais lengvais audiniais, gėlėmis, staliuką – gėlėmis, lovas užtiesėme per pusę perkirpta užuolaida. Tačiau puotoje juk negalime pasirodyti štai taip atrodydamos – su prijuostėmis ir šluotkočiais. Turėjau paruošus tris dėžes drabužių ir aksesuarų – suknelių, indiškų sarių, karūnų, papuošalų, boa, skarų. Mergaitės pradėjo rinktis ir puoštis. Tiesa, čia sudrebėjau, kad kurios nors neužsimanytų to paties, tačiau jos rinkosi skirtingus drabužius ir nė nemanė ginčytis. Nuotaika buvo puiki, mergaitės žavėjosi vis traukdamos ir traukdamos drabužius iš dėžių. Kai pasipuošė, kiekviena gavo po kosmetinį teptukų rinkinį, pažaisti makiažą, kurį pažaidusios įsidėjo į krepšelius.
Tada vyko šokiai ir rateliai, kol... tėvelis, vaidinantis laikrodį, pradėjo mušti 12 valandų. Mergaites iš anksto įspėjau, ką reiks daryti (bėgti pro duris palikus vieną batelį), tai jos iš karto sureagavo ir spiegdamos nėrė iš kambario. Aš su jomis. Tėvelis tuo metu į batelius įdėjo siurprizus – į celofaną įrištą rožę (iš maudymuisi skirto rinkinio). Atėjo laikas ieškoti Pelenės. Tėvelis kiekvienai matavo jos batelį ir iškilmingai pranešdavo: „Tinka kaip nulietas!“. Mažosios Pelenės audavosi ir nustebdavo rasdamos siurprizą – lauknešėliui į krepšelį. Pelenės istorija artėjo prie pabaigos – o kas gi Princas? Mes savo Pelenės istoriją alegoriškai perkėlėme į Amžinybę: puotą lyginome su gyvenimo malonumais, 12 valandą – su gyvenimo pabaiga, burtus, kurie baigiasi, – su amžinosios realybės suvokimu, o Princą su pačiu Jėzumi Kristumi, kuris ateina pasiimti savo nuotakos (bažnyčios). Štai tokia mūsų Pelenės istorijos pabaiga.
Po to buvo vaišės, pjaustėme tortą – karaliaus pilį, kurią iškepiau gana lengvai. Didelius, stačiakampius morkų pyragus sudėjau vieną ant kito, kad pilis atrodytų aukštesnė, bokštus gaminau iš apverstų vaflių, viską nuglaisčiau baltu glajumi. Po to pilį puošėme saldainiais ir spalvotais džiovintais vaisiais, langelius piešėme maisto dažais.
Žaidimai, užduotys:
1. Tvarkymosi darbai: langų valymas, veidrodžių blizginimas, grindų plovimas.
Visiems svečiams skrudintuve kepama duona sumuštiniams.
2. Šokiai
Pakvietimai: žodžiu.
Gimtadienio dekoracijos: lengvais audiniais puoštos sienos, lovos, stalai, gėlės.
Maistas: mišrainės, užkandžiai, tortas, saldumynai.
Dovanėlės svečiams: visos šventės metu mergaitės dėjosi siurprizus ir dovanėles į krepšelius (kosmetinis rinkinys, rožytės).
Įspūdingiausias momentas: kai Pelenės bėgo iš kambario pametusios vieną batelį ir fejerverkas lauke.