Gimtadienis su artimiausiais

2015-07-07 / Dalia Dijokienė

Idealu, jei pavyksta surengti tokį gimtadienį, kurį vaikas su malonumu prisimins ir užaugęs. 5-ių metų „jubiliejus“ – proga rimta, norėtųsi kažko išskirtinio. Nelengva užduotis. Mūsų sūnus nepripažįsta nei didesnės vaikų bendrijos, nei renginių viešose erdvėse, didžiausias jo draugas yra senelis, o labiausiai laukiamas asmuo – tetulė iš Frankfurto. Mes ir pasistengėme tą šventinę dieną sudėlioti iš vaikui mielų epizodų. Iš ryto ėjome į Lėlės teatrą žiūrėti spektaklio „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“. Labai patiko. Pakeliui namo nutiko pora malonių ir neplanuotų staigmenų – mašiną buvome pasistatę Vokiečių gatvėje ir einant iš spektaklio teko pamatyti, kaip Rotušės aikštėje buvo gaminamos ledo skulptūros; kelias namo suko Mindaugo gatve, o čia – Lietuvos geležinkelio muziejus. Užsukome, lankytojų nebuvo, tik mes, bet muziejaus darbuotoja mielai aprodė ekspoziciją ir įjungė traukinių maketą – kiek buvo džiaugsmo. Namo grįžome pilni įspūdžių. Vakare pasiruošėme vaišių (svarbiausias patiekalas – tortas „Traktoriukas“) ir laukėme mielų širdžiai svečių – senelių ir tetos iš užsienio (taip jau sutapo, kad ir jinai buvo Lietuvoje).

 

Labai svarbus gimimo dienos elementas yra dovana. Vieną kartą aš bandžiau keturmečiui paaiškinti, kad didesnė dovana yra žmonės, kad labiau džiaugtis reikia jais, o ne daiktais. O jis man atsakė: „Tai man tada užteks ir mažesnės dovanos“ (suprask, žaislo vis tiek reiks). Bet dovanų daug nereikia – vaikas atsirenka ir prisijaukina iš dovanotų tik 1-2  žaislus, kurie tampa mieli ir su kuriais žaidžia ilgesnį laiką.

 

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found