Sugrįžimas namo
1901-12-13 / Nida Matiukienė
Kai dukrai sukako devyneri, pirmą kartą ją išleidome į vaikų stovyklą. Žinojau, kad grįžus namo, jos laukia sunki adaptacija. Juk stovykla - "linksmybės po linksmybių", o namuose "susišukuok, pasidėk, pasiklok, ne čia padėjai ir pan. Vadovauja tėvai.
Tad su kitais vaikais pripūtėme balionų, juostelėmis papuošėme stalą, išraukėme stiklo dažais dekoruotas stiklinaites kokteiliui (sakiau, kad jos tapo mūsų mėgstamiausios). Ir pasigaminome "tinginį".
Toks pasitikimas buvo maloni staigmena, o adaptacija namie praėjo žymiai lengviau.
Juk tą vakarą reikėjo atlikti tiek daug darbo: iškraustyti krepšį, susitvarkyti daiktus, pasidėti viską į vietas, aprodyti naujus daiktus, papasakoti svarbiausius įvykius. Laura pasijautė svarbi ir laukiama namie. O draugai juk ne už kalnų, greit rugsėjo pirmoji.