Dekupažo vakarėlis

1901-12-13 / Jurga Statulevičienė

Po smagaus gimtadienio vakarėlio, kai gavau net dvi knygas apie dekupažą, pamaniau, kad vienai tai bandyti bus per daug ekstremalu, todėl nusprendžiau suorganizuoti mergaitišką vakarėlį.
Žinoma, šis vakarėlis nebuvo vienas iš pigiųjų, mat kol nusiperki visas reikalingas priemones, tai pirma investicija būna didesnė. Man pirmosios priemonės kainavo apie 100 litų, plius maisto išlaidos. Bet merginos buvo labai supratingos ir susirinkom po 20 litų. Taigi maisto našta nukrito nuo mano pečių.
Vakarėlio metu mūsų draugai maloniai pasiūlė pirtį vyrams. Vyrus išsiuntusios į pirtį, puolėm prie darbų. Dauguma iš mūsų užsiėmėm dekupažu. Be abejo, prieš vakarėlį teko man pasiskaityti ir pabandyti nors vieną iš dekupažo būdų, kad būtų lengviau visoms kartu dirbti. Drąsiausi buvo vaikai: jie su didžiu entuziazmu kibo į savo dekupažui paruoštus daiktus: dėžutes, taupykles, pagaliukus. Kažkaip jie iškart pajunta kokią spalvą ir kokį motyvą nori matyti.
Suaugusieji pamažu įsijungė į darbą. Paaiškinus (kiek sugebėjau) ką po ko daryti, bandžiau padėti visiems (todėl tą vakarą nelabai spėjau sukurti savo darbelio, nes žmonių buvo net... 14). Įsibėgėjus darbams pradėjau kepti net tris vištas, juk norėjome valgyti ne tik mes, bet laukėme ir savo vyrų po pirties.
Daug nebesiplėsiu, bet vakarėlis, mano nuomone, buvo nuostabus, visos nusprendėm, kad reiktų dar kada susitikti ,,Rankdarbių vakarėlyje“. Taip pailsėjome, pamiršom, nors laikinai, visus rūpestėlius, o vaikai pajuto malonumą kurti. Manau, kad ir mūsų vyrai didžiavosi savo vaikais ir žmonomis.Tačiau išreiškė norą kitą kartą kūrybiniame procese dalyvauti kartu.

Komentarai