Draugės gimtadienis
1901-12-13 / Sonata Aleksandravičienė
Kaip visada laukiau draugės gimtadienio, tikėdamasi ją pasveikinti ir mielai pabendrauti, tačiau šis jos gimtadienis buvo išskirtinis. Iš anksto pasikvietusi 5 drauges, vieną rytą susisodino į mašiną ir išsivežė mus į Kauną pas kitą seniai matytą draugę. Tai buvo neįtikėtinas siurprizas, mat kartu pabendrauti tokiam šauniam būriui moteriškių tikrai nebūna daug galimybių. O ir aplankyti kitą draugę buvo nuostabi mintis - kaip sakant "du palaiminimai viename":).
Visos viešnios slapta prisikepė pyragų (aš planavau iškepti vietoje, nes bananų pyragas skaniausias šiltas, bet moterytės mane atkalbėjo, todėl vyrui teko viską parvežti namo). Jubiliatė pasiruošė vištienos šašlyką, mišrainės, o kur dar visi pyragai...Kaune mūsų buvo nemažai: 8 moterys, 2 suaugę vaikai, 2 maži vaikučiai ir dar netikėtai pasirodęs šeimininkės vyras. Numarinusios alkanąjį kirminą, apžiūrėjome naują draugės kaunietės namą, vėliau kepėme šašlykus ir, žinoma, bendravome, bendravome, bendravome... Kaip nustebome, kad, rodos, tik atvažiavome, o laikrodis negailestingai primena, kad jau artėja kelionė namo ir reikia bėgti pas šeimas, vaikučius. Įsikvėpusios bendrystės, nusprendėme netrukus vėl susitikti - tik kitoje vietoje, sodyboje.
Kelias namo neprailgo, nes toliau bendravome ir juokavome. Vyresnės dalinosi savo šeimynine patirtimi, vis primindamos, kad moteriai, mamai, žmonai reikia nepamiršti savęs ir būtinai sau skirti dėmesio. Buvo įdomu klausytis apie jau paaugusių jų vaikų problemas ir kaip jas sprendžia, apie iššūkius šeimoje bei santykius su vyrais. Išgirdau nemažai patarimų ir dėl sveikatos. Tokios kelionės ne tik suartina, bet ir praturtina bei atgaivina sielą:). Džiaugiuosi, kad vyras mane išleido, o močiutė pažiūrėjo vaikučius.