Orientacinis žaidimas
1901-12-13 / Jurga Statulevičienė
Ir vėl baigėsi gimtadienis.
Atrodo, metai ne bėga, o šuoliuoja. Gimtadienio metu paprastai susiburiame kartu visi artimiausi draugai. Ir tai pats nuostabiausias dalykas – pabūti tame gyvenimo maratone nors keletą valandėlių kartu. Šį kartą norėjome pabūti kažkaip ypatingai (kaip visada to paties norime ), todėl nusprendėme suorganizuoti draugams orientacinį žaidimą: ,,Pažink Vilniaus senamiestį“. Turiu iš karto perspėti: jei norėsite kažką panašaus daryti, turite žinoti, kad laiko užima begales. Čia kaip su maisto gaminimu: ruoši, ruoši, o maistas staigiai dingsta pilveliuose.
Tačiau smagiausia buvo tai, kad į pasiruošimą įsitraukėme visa šeima. Su vaikais ėjome kelis kartus į senamiestį, žiūrėjome, galvojome, kokius nematytus objektėlius galima būtų nufotografuoti ir vėliau pateikti žaidimo metu. Vaikai labai aktyviai įsitraukė į užduočių darymą, sakydami: „Mama, va šitas geras, va, mamyte, – anas.“
Taigi nufotografavę gal apie 60 objektėlių, atrinkome „pačius, pačius“.
Padariau koliažą, išsikirpome, priklijavome prie lapo, susižymėjome gatves, kuriose randasi tie objektai ir kiek objektų yra vienoje ar kitoje gatvėje. Ir štai, mūsų žaidimas paruoštas.
Objektams surasti skyrėme 1,5 valandos. Reikėjo sužymėti kokius rado (už vieno objekto radimą skyrėme du taškus). Kaip patikrinome ar rado teisingai? Nagi, draugų prašėme atsinešti fotoaparatus ir fotografuotis prie surastų objektų.
Grįžę namo, užkandome ir sėdome peržiūrėti nuotraukas. Išrinkome nugalėtojus (žinoma, buvo lygiosios 
) ir juos apdovanojome priziukais. Šiame gimtadienyje dalyvavo 8 suaugusieji ir 6 vaikai. Vaikai, kaip atskira komanda, dalyvavo taip pat.Ir šaunuoliai, puikiai susiorientavo ir surado VISUS ( jų buvo net 17) objektus. Ech, smagu buvo, gaila, kad taip greitai viskas baigiasi.