Muilo virimo vakarėlis

1901-12-13 / Jurga Statulevičienė

Patinka man ruduo. Kodėl? Ogi todėl, kad galima su draugais praleisti ilgus, tamsius rudens vakarus, maloniai kažką veikiant. Kalėdos arti ir vienas malonumas daryti savo rankų darbelius bei ruoštis šventėms. Šį kartą norėjosi pabandyti pasigaminti muilą. Tai nėra naujiena, tačiau aš ir mano draugės gaminome jį pirmą kartą.

Taigi muilo gaminimui reikės:
Vaikiško, be jokių priedų muilo, eterinių aliejukų (mėgstamo kvapo), įvairių žolelių, poros šaukštų alyvuogių aliejaus, formelių.

Užverdame puodą vandens, į tą puodą įstatome puodelį, į kurį įpilame keletą šaukštų alyvuogių aliejaus. Kai aliejus įkaista, įdedame 100 g smulkia trintuve sutarkuoto muilo ir išmaišome. Tada pilame karšto vandens apie 200 g arba karštos žolelių arbatos. Maišome, bet neleidžiame užvirti. Masė turi būti grietinės tirštumo. Įpilame porą lašų eterinio aliejaus ir pilame muilą į formeles. Po keletos valandų muilą išimame iš formelių ir paliekame brinkti iki keletos savaičių.

Štai kaip viskas paprasta. Svarbiausia pabandyti, o po to jau jūsų lakios fantazijos polėkis. Mes virėme muilą su cinamonu ir aguonomis, su kava ir citrinos žievelėmis, su levandų aliejumi ir citrinos žievelėmis.

O išėmusios muilą iš formelių, merginos sugalvojo, kad galima jį formuoti rankomis, kaip modeliną. Oi jau ta žmogaus vaizduotė.

Be abejo, muilo virimo vakarėlį puikiai suderinome su kugelio kepimo ceremonija. Kadangi mūsų buvo daug, labai greitai nusiskutome bulves, susipjaustėme lašinukus ir svogūnėlius. Kai kugelis iškepė, grožėdamiesi savo darbeliais, skaniai jį valgėme.
Geros jums nuotaikos gaminant savo muilą.

Komentarai