Netobulas rugpjūtis arba mūsų pasirinkimai

Kai vakare einu miegoti, palaimingai užmiegu laukdama ryto, o ryte keliuosi laiminga, kad prasidėjo nauja diena. Ar tai nėra atsakymas tiems, kurie paskutiniu metu manęs dažnai klausia- kada pradėsi dirbti? Ar eisi į darbą? Kodėl neini į darbą? Nesijaučiu, kad namuose būdama degraduočiau. Turiu aukštąjį išsilavinimą ir darbai, kuriuos iki šiol dirbau su juo nesipyko, bet jie man nebuvo nei prasiblaškymas nuo kasdieninės rutinos, nei pramoga, nei artėjimas link asmenybės tobulybės ir kūrybinio ar intelektinio nušvitimo. Kai aš mokinu savo sūnų gyventi, jis man kartais pasako- mama, tu šneki kaip šimto metų filosofė, tau reikia dirbti filosofo darbą. O ką dirba filosofai- klausiu jo aš? Filosofuoja- tvirtai atsako mano sūnus. O, kad už tokį darbą man kažkas mokėtų pinigus! Esu labai dėkinga savo vyrui, kad turiu tokį pasirinkimą- po to, kai mano mažajam suėjo dveji metai ir toliau neiti į darbą, bet neviskas priklauso nuo jo.. Kaip toliau gyvensiu, turiu nuspręsti ir pasirinkti tik aš pati...

Netobula žiema

Kai pasižiūriu į kiekvieną iš savųjų, matau tobulybes – visi trys tobuli. Tobulai gražūs, tobulai talentingi, tobulai nuostabūs žmonės… Man jie tokie. :) Tada šalia pastatau save ir mintyse nufotografuoju. Viskas. Nebetobula… Niekada nesiekiau būti tobula. Gal todėl, kad visada mąsčiau – tai neįmanoma. Visur, kur bepak...

Netobulas kovas arba kaip gyventi šia diena

Kai prasideda naujieji ar baigiasi senieji metai, kai kurie žmonės nusibrėžia tikslus būsimiems metams. Aš nesu išimtis. Niekam apie tai nepasakoju, nerašau sąrašų. Tai neįvyksta kažkokiu konkrečiu metu – kai laikrodis muša dvylika ar kai šaudo pirmieji naujametiniai saliutai ir petardos. Tiesiog tuo laikotarpiu, kai v...

Netobulas balandis arba apie sutapimus ir atsitiktinumus

 Kai įsigijome naujuosius namus, mokyklos, į kurią eina mano vyresnėlis, čia dar nebuvo. Tada manėme, kad viskas bus kitaip ir sūnus mokysis kitur. Kaip dažnai pasitaiko, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Jei ši mokykla nebūtų šalia namų, tikrai nebūtume čia berniuko vedę... Šiandien mes gyvename čia, nes sūnus eina į ...

Netobulas gegužis, kurio nepamiršiu visą gyvenimą

Kai šiais metais buvo vienas iš tų baisiųjų laikotarpių, kai sirgo mano vaikai, mano mieloji mamytė susimylėjo… Vieną vėlų vakarą ji išleido mane su vyru atsipalaiduoti. Tikslas nebuvo nei svarbi giminės šventė, kurioje privalai sudalyvauti, nei koncertas ar spektaklis, kurio metu visą laiką spoksai į sceną. Tiesą pasa...

Netobulas birželis Albanijoje

Mano mama turi didelę knygų biblioteką. Joje gali rasti visko, ką ji sukaupė per gyvenimą – klasikinių senesnio ar naujesnio leidimo kūrinių, karščiausių naujovių, įsigytų, tarkim, knygų mugėje. Daugiau nei prieš mėnesį iš savo mamos bibliotekos pasiėmiau Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ pirmąją dalį. Perskaičia...

Puslapiai                                             
Į viršų Į viršų