Paveldėjimas (čia iš teisės srities, civilinio kodekso)
1901-12-13 / Ramona Jakaitienė
Paveldėjimas
Ramona JAKAITIENĖ, MRU Viešojo saugumo fakulteto Teisės katedros lektorė
Mirus artimam žmogui iškyla ir teisinių klausimų, kas ir kaip paveldės mirusiojo turtą, pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 5. 1. str. 1 d.). Mirusio fizinio asmens turtas, pereinantis paveldėjimu jo įpėdiniams, vadinamas palikimu. Asmuo, kuriam mirus atsiranda paveldėjimas, yra palikėjas, o perimantieji mirusiojo turtą, teises ir pareigas vadinami įpėdiniais.
Per tris mėnesius įpėdiniai ar įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą. Palikimo atsiradimo vieta yra paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (LR CK 2.12.) Jeigu praleisite trijų mėnesių terminą, teks kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Kas gali būti įpėdiniais
Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais esti:
1.Fiziniai asmenys, gyvi palikėjo mirties momentu;
2.Palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
3. Lietuvos valstybė.
Paveldint pagal testamentą įpėdiniais esti:
1. Fiziniai asmenys, buvę gyvi palikėjo mirties momentu;
2. Asmenys, kurie buvo pradėti palikėjui gyvam esant ir gimė po jo mirties;
3. Testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus;
4. Juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu;
5. Juridiniai asmenys, steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.
Įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės (LR CK, „Valstybės žinios“, 2000, Nr. 74, 2262).
LR Civiliniame kodekse reglamentuota įpėdinių pagal įstatymą eilė. Ji yra tokia:
a. Pirmos eilės – palikėjo vaikai, įvaikiai, vaikai, gimę po palikėjo mirties;
b. Antros eilės – palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai;
c. Trečios eilės – palikėjo seneliai iš tėvo ir motinos pusės, provaikaičiai;
d. Ketvirtos eilės – palikėjo broliai, seserys, proseneliai iš tėvo ir motinos pusės;
e. Penktos eilės – palikėjo brolių ir seserų vaikai, tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
f. Šeštos eilės – palikėjo pusbroliai ir pusseserės (tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai).
Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo arba tuo atveju, jei iš pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi tais atvejais, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jie atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Teisė paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą netenka asmenys, kurie, priešingai teisei, tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos šios aplinkybės:
1. Tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę, arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę;
2. Tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties negalėjo sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti;
3. Apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti palikimo;
4. Slėpė, klastojo arba sunaikino testamentą.
Įvaikiai ir jų palikuonys prilyginami vaikams ir jų palikuonims.
Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio biologiniai tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba kai tėvų santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra. Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jei yra dar trys įpėdiniai. Jeigu įpėdinių daugiau, visi paveldi lygiomis dalimis. Tačiau jei sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Visą palikimą sutuoktinis paveldi tuo atveju, kai nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių.
Testamentas
Testamentu palikėjas asmeniškai pareiškia savo valią dėl jo turto mirties atveju. Surašęs testamentą asmuo vadinamas testatoriumi. Testamentas sudaromas tik testatoriui esant veiksniam: tai būtina sąlyga, kad šis dokumentas būtų galiojantis. Tvirtinantis testamentą notaras vadovaujasi LR notariato įstatymu ir privalo jame nurodyti, jog jis įsitikino testatoriaus veiksnumu.
Pagal LR Civilinį kodeksą kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu visą savo turtą arba jo dalį palikti vienam ar keliems asmenims, kurie nebūtinai yra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybei, juridiniams asmenims, taip pat dar nepradėtiems negimusiems fiziniams asmenims. Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų savo įpėdinių. Jeigu testamente nenurodyta, kokiomis dalimis paliekamas turtas keliems įpėdiniams, jis padalijamas po lygiai.
Įpėdinis privalo priimti visą palikimą. Neleidžiama priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis (LR CK 5.50 str.). Priimdamas palikimą, įpėdinis priima ir palikėjo skolas, už kurias atsako savo turtu. Jei palikimą priima keli įpėdiniai, tai jie už palikėjo skolas taip pat atsako solidariai visu savo turtu (LR CK 5.52 str.).
Koks turtas yra paveldimas?
Paveldimi materialūs dalykai (kilnojamas ir nekilnojamas turtas) ir nematerialūs (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir turtinės prievolės, intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo bei meno kūrinius)) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Turtas turimas galvoje ne tik nekilnojamas ar indėliai bankuose, bet namų apstatymo bei apyvokos reikmenys, meno kūriniai, knygos.
Kas nepaveldima?
Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu: teisė į garbę, kūrinio neliečiamybę, atlikėjo vardą, alimentus ir pašalpas, mokėtas palikėjui išlaikyti, pensiją. Kai kurioms iš šių teisių įstatymai numato išimtis.
Paveldimo turto apmokestinimas
Paveldimas turtas apmokestinamas pagal jo vertę. Mokestis apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto pagal tokius tarifus:
5 proc. – jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė nedidesnė kaip 0,5 mln. Lt;
10 proc. – jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 0,5 mln. Lt.
Neapmokestinama:
1. vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
2. vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
3. paveldimo turto apmokestinamajai vertei esant ne didesnei kaip 10 tūks. Lt.
Mokesčio sumažinimas, atleidimas, sumokėjimo termino atidėjimas
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgiau kaip vieniems metams po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos. Savivaldybės taryba turi teisę savo biudžeto sąskaita gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Paveldėjęs Lietuvoje esantį turtą, gyventojas paveldimo turto mokestį privalo sumokėti prieš gaudamas paveldėjimo teisės mokestį, išskyrus tuos atvejus, kai savivaldybės taryba yra atidėjusi šio mokesčio sumokėjimo terminus arba nuo jo atleidusi. Paveldimo turto mokestis sumokamas banko įstaigoje, taip pat iš gyventojo banko įstaigos esančios sąskaitos internetu.
Šaltinis: Žurnalas "Artuma", 2010, Nr. 11
