Emocijos: turime patirti viską, kas mums duota
1901-12-13 / Dovilė Tamulynaitė
Kas yra emocijos ir kaip su jomis elgtis? Pirmiausia dažnai mums sunku suprasti jausmų ir emocijų skirtumą. Tenka girdėti, kaip šios dvi sąvokos neretai vartojamos kaip sinonimai, bet esminis skirtumas tarp jų visgi egzistuoja. Emocijos – tai sujaudinta proto būsena, susijusi su dabartine situacija. Jos atspindi dabartinį mūsų santykį su aplinka arba jas sukelia mūsų vidiniai išgyvenimai, prisiminimai.
Pavyzdžiui, ryte prabudus kartu su už lango šviečiančia saule, dažniausiai apima džiaugsmas; pamačius neišplautus vakarykščius indus kriauklėje, apima susierzinimas; pagalvojus apie rytoj laukiantį susirinkimą darbe, apima jaudulys; prisiminus pirmąją meilę per kūną nueina virpuliukai – tai yra paprastos, žmogiškos, viena paskui kitą sekančios ir ilgai neužsibūnančios emocijos.
Tuo tarpu jausmai dažnai būna susiję su konkrečiu objektu ir yra daug pastovesni, pavyzdžiui – meilės ar neapykantos jausmas. Jeigu myliu šią akimirką, dažniausiai tai reiškia, kad mylėsiu ir po valandos, rytoj ar po metų. Arba juk yra tekę girdėti, kad kažkieno neapkęsti galima kad ir visą gyvenimą. Taigi visiškai nesvarbu, jeigu tą ar kitą konkrečią akimirką mes liūdėsime, džiaugsimės ar kentėsime – ilgalaikiai jausmai nuo to nepasikeis. Kaip ir gyvendami, taip ir jausdami patiriame daug skirtingų emocijų – mes džiaugiamės, pykstame, bjaurimės, bijome, stebimės, liūdime... Tai yra neatsiejama, neišvengiama ir visiškai natūrali, „ekologiška“ gyvenimo dalis. Todėl labai svarbu suvokti, kad emocijų bijoti nereikia.
Emocijos atlieka tris pagrindines funkcijas. Pirmiausia, jos veikia mūsų bendravimo procesus. Jeigu šiuo metu džiaugiamės, paprastai būname labiau linkę dalytis savo džiaugsmu su šalia esančiaisiais ir priešingai – supykę galime išsilieti ant niekuo dėto žmogaus arba pavaldinio ir taip sau iš esmės pakenkti. Antra, emocijos reguliuoja mūsų elgesį. Juk skatinami pykčio galime pradėti rėkti, šaukti, tapti agresyvūs arba atvirkščiai – džiaugsmas gali mus priversti jaustis „kaip devintame danguje“. Ir trečia – emocijos padeda įvertint aplinką kaip priešišką ar palankią – juk galime bijoti užeiti į patalpą, kurioje yra mums neigiamas emocijas sukeliančių žmonių arba džiaugtis sutikę mėgstamą kolegą.
Kalbant apie emocijas, svarbiausia suvokti vieną esminį dalyką – kad ir kaip blogai jaučiamės šią akimirką, tai nesitęs amžinai. Turbūt beveik kiekvienas yra patyręs, kad po didelio sukrėtimo visada ateina palengvėjimas. Dažnai tai įvyksta atsibudus jau kitą rytą – kaip manote, iš kur atsirado patarlė „rytas protingesnis už vakarą“? Nei užsitęsęs liūdesys po skaudaus išsiskyrimo, nei patirta nuoskauda po skaudžios išdavystės neslegia amžinai. Šiek tiek banalu, bet po kiekvienos žiemos ateina pavasaris. Mūsų gyvenimą sudaro nuolatiniai pakilimai ir nusileidimai – turime tai įsisąmoninti.
Ar mes galime valdyti savo emocijas? Atsakymas aiškus ir vienareikšmis – TAIP. Tik tai nėra taip paprasta, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dažnai emocijos kyla spontaniškai, netikėtai ir stipriai mus užvaldo. Kartais taip stipriai, kad jaučiamės tarsi suparalyžiuoti. Paprastai mes patys nenusprendžiame, kada būti piktiems ar liūdniems. Be abejo, yra tekę girdėti pasakymų, kad už tai, kokios emocijos mums kyla, esame atsakingi patys. Atrodytų, lyg pats galėtum pasirinkti, kokią emociją patirsi. Deja, jos kyla savaime – esame atsakingi tik už tai, kaip jas išreikšime. Ar ilgai kaupsime neigiamas emocijas viduje ir vieną dieną „sprogsime“ su visomis „sprogimo“ pasekmėmis, ar rasime būdą jas išreikšti neįskaudindami esančiųjų šalia.
Priešingai nei kad dažnai manome, net ir pyktis gali pagerinti tarpusavio santykius – ypač kai jis išreiškiamas tokiu būdu, kuris skatina žmones susitaikyti, o ne kerštauti. Aišku, nereikėtų prieiti prie kraštutinumo: „jeigu muša, reiškia myli“, bet nieko nekaltinantis pasakymas apie savo savijautą, leidžiantis partneriui sužinoti, kad „aš labai susierzinu, kai randu paliktą neišplautą puodelį“ arba „vidury kambario numestos kojinės mane tikrai erzina“, gali padėti užbėgti už akių rimtesniems beprasmiams konfliktams. Jokiu būdu nekaupkite pykčio savyje – apie susierzinimą sukeliančius dalykus būtina kalbėtis. Jeigu apie juos nekalbėsite, kiti gali tiesiog nesuprasti arba nepastebėti jūsų pykčio priežasties. Emocijas valdyti reikia mokytis, ir tam gali padėti:
- raumenų įtampos atpalaidavimo pratimai. Jokia paslaptis, kad neigiamos emocijos kaupiasi tam tikrose mūsų raumenų grupėse (pečių linija, kaktos sritis ir pan.). Išmokus tinkamai atpalaiduoti kūną, pagerės ir mūsų emocinė būsena.
- Teigiamos vizualizacijos. Mintimis mes galime susikurti ir įsivaizduoti raminamus vaizdus. Tai gali būti reali vieta, kurioje esame lankęsi, arba vaizduotėje susikurtas ramus kampelis – baltas žydintis sodas, ošianti jūra, tarp pirštų juntamas karštas smėlis paplūdimyje ir pan. Pavargote nuo pilkos kasdienybės? Keliaukite mintimis ten, kur gera ir linksma, čia ir dabar! Kuo daugiau treniruositės, tuo lengviau tai pavyks. Vos tik pajutus kylančią įtampą, galima pradėti galvoti apie tą raminamą vietą, kuri padės atslūgti neigiamoms emocijoms. Kaip gali supykdyti priekabus viršininkas, jeigu jūs tuo tarpu gulite Havajuose po palme ir mėgaujatės nesibaigiančia saule?
- Įsitraukimas į mėgstamą veiklą. Kai esame užsiėmę, turime mažiau laiko stebėti kylančias nemalonias emocijas ar klausytis neigiamų minčių. Nieko neveikimas labai vargina. Gali atrodyti keista, bet kuo esi aktyvesnis, tuo mažiau pavargsti. Atsiradus tinkamam užsiėmimui, pamažu vėl pradedame kontroliuoti savo gyvenimą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Kasdienė mankšta, pasivaikščiojimai, važinėjimas dviračiu ir pan. Reguliarus fizinis krūvis ir gera fizinė savijauta didina streso atsparumo lygį, padeda valdyti kylančias neigiamas emocijas. Norėdami gauti daugiau energijos, turime daugiau jos ir atiduoti.
- Minčių nukreipimas teigiama linkme. Kognityvinės terapijos atstovai teigia, kad taip, kaip mes jaučiamės, tiesiogiai priklauso nuo mūsų pačių minčių. Jeigu galvosime, kad niekam nerūpime, tai ir jausime liūdesį, jeigu prieš eidami į sceną galvosime, kad „susimausime“, jausime baimę. Mąstykime pozityviai.
Pabaigai būtų galima pacituoti egzistencinės terapijos atstovę britę Emmy Van Deurzen: „Gyvenime nėra neigiamų emocijų, kurių geriau nepatirti“. Turime patirti viską, kas mums duota. Daug svarbiau yra įsisąmoninti, kas su mumis vyksta ir suprasti, kodėl šiuo gyvenimo momentu patiriame tą ar kitą emociją.
Gyvenimas taps daug spalvingesnis, jeigu suvoksime, kad jį lydi tiek pakilimai, tiek kritimai žemyn. Jei suprasime, kad nerimas tik rodo, jog mes esame kažkokio troškimo siekimo kelyje, tuomet galėsime juo mėgautis ir leisimės jaudinami įsivaizduojamo galutinio mūsų pastangų rezultato. Jeigu suvoksime, kad depresija ir liūdesys tėra tik tokie „paruošiamieji“ mūsų gyvenimo etapai, kurių metu mes kaip tie indai ištuštėjame ir pasiruošiame prisipildyti naujais siekiais ir troškimais – išgyvensime juos lengviau. Toks jau tas gyvenimas – įvairiaspalvis.
Autorės tinklalapis http://www.psichologaskaune.info/
Šaltinis: www.bernardinai.lt 2011-03-21