Dvasinis suderinamumas draugaujant (2 dalis)
1901-12-13 / Alice Fryling
Palyginkite savo išvadas su Pauliaus mokymu bažnyčiai Romoje apie paaukotos stabams mėsos valgymą. Šis dalykas buvo panašus į draugavimą su nekrikščioniu tuo, kad tikintieji negalėjo sutarti, kaip reikėtų teisingai pasielgti. Ar turėtų jie valgyti mėsą, ar ne?
Ar turėtų dabar krikščionys eiti į pasimatymus su netikinčiais, ar ne?
Akivaizdu, kad Raštai Pauliaus laikais nenusakė konkrečiai šio dalyko, taip kaip ir Biblija šiandien konkrečiai neapibūdina draugavimo niuansų. Pauliaus išvada yra labai svarbi. „Tu laimingas, jei tavo elgesys ir tavo įsitikinimai sutampa. Tačiau jei nesi tikras, jei pastebi, jog elgiesi priešingai tam, kuo tiki, - kartais stengdamasis primesti savo nuomonę kitiems, o kartais bandydamas jiems patikti, - žinok, jog toks elgesys neprimtinas. Jei tavo gyvenimo būdas neatitinka to, kuo tu tiki, tai yra blogai" (Rom 14, 22-23, „The Message"- šiuolaikiškas Biblijos vertimas).
Ši tiesa akivaizdžiai tinka ir kalbant apie draugavimą su nekrikščionimis. Jei tau kyla rimtų nuolatinių abejonių dėl tokių santykių, suprask, kad reikia juos nutraukti.
Tačiau, tarkime, kad netikintis draugas tampa krikščioniu. Ar tada jau Dievo valia lemtų, kad jūs susituoktumėt ar bent jau tęstumėt draugavimą? Nebūtinai. Viena iš problemų draugaujant su nekrikščioniu yra ta, kad net ir tapus jam krikščioniu tarp jūsų bus krikščioniško brandumo skirtumas. Brandumas auga laikui bėgant, ir jeigu jūs jau kurį laiką esate krikščionis, jūsų partneriui reikės jus pasivyti, kol galėsite giliau dvasiškai bendrauti.
Jeigu jūsų draugas tampa krikščioniu, jūs esate tokioje pat padėtyje, kaip du draugaujantys krikščionys. Jeigu du žmonės yra krikščionys, tai nereiškia, kad Dievo valia jiems yra susituokti. Čia gali padėti Pauliaus nurodymai apie vedybas Efezo bažnyčiai. Remdamasis Ef 5, 31-33 žmogus gali klausti: „Ar galėčiau mylėti šią moterį tokia pat pasiaukojančia meile, kaip ir Kristus bažnyčią?" Moteris gali klausti: „Ar tikrai gerbiu šį vyrą?" Remdamiesi Ef 5, 21 jie abu gali klausti: „Ar noriu savo laiką, tikslus, kūną ir viską, kas esu, atiduoti šiam asmeniui?" Žodis „paklusti" arba „pasiduoti" yra visiškai nepopuliarus mūsų visuomenėje. Tačiau jis tinka nusakyti tam, kas įvyksta santuokoje: kiekvienas iš partnerių pasiduoda kito įtakai ir atsižvelgia į kito pomėgius. Pastebėkite, kad Pauliaus nurodymai skirti ir vyrams, ir moterims: „Pakluskite vieni kitiems dėl Kristaus baimės". Kai renkatės partnerį vedyboms, tai geras patarimas.
Dalyko esmė
Kaip ir visur, kur reikia įžvalgumo, turime pradėti suvokdami tiesą, kad Dievo valia mums yra kupina meilės ir gera. Draugystėje, santuokoje ir visame gyvenime Dievas trokšta, kad mes būtume veiklūs, darydami sveikus, gyvybingus pasirinkimus, kad išvengtume sudėtingų, gyvenimą sekinančių pasiteisinimų.
Gali būti, kad jums būtų geriausia visai nevesti. Nors santuoka yra Dievo valia daugumai žmonių, kai kuriems Jis duoda viengungio gyvenimą (1 Kor 7, 7-8 ir 32-35). Nedarykite klaidos sutapatindami santuoką su laime. Iš tikrųjų, jeigu jūs esate nelaimingas viengungis, gali būti, kad savo nelaimingumą pernešite ir į santuoką. Santuoka nėra panacėja. Naudokitės metais, kol esate vienas, kad taptumėte visavertiškiausia, laimingiausia ir įdomiausia asmenybe, kokia tik galite būti. Jei Dievas davė jums viengungystės dovaną, Jis panaudos šias savybes ypatingai tarnystei, kokios jūs negalėtumėte atlikti kaip vedęs asmuo. Jeigu Jis duoda jums santuokos dovaną, jūs galėsite visas šias gerąsias savybes paaukoti tam, kurį mylite.
Tarkime, kad Dievo valia jums - santuoka. Ar galite laukti metus ar dvejus, ar dešimt metų, kol Dievas jums ką nors skirs? Mes esame nekantri visuomenė. Tirpi arbata, hamburgeriai mikrobangų krosnelėje, bankų automatai. Įmanoma laukti, bet tai sunku. Ir dažnai būtent čia visos žmonių giminės apgavikas šėtonas (Apr 12, 9) prieina ir sako: „Klausyk, jei dar ilgiau lauksi, pasirinkimas mažės. Kam rizikuoti ir galbūt viską prarasti? Štai tas tenai toks mielas ir atrodo kaip krikščionis. Na ir kas, jeigu jis netiki Kristumi?" Tokie šėtono melai gali skambėti jūsų ausyse panašiai - bet ne tikrai - kaip tiesa.
Dievo balsas dažnai būna kaip šnabždesys. Tačiau paklausykite Dievo šnabždesio: Aš parinkau tau gyvenimą, pripildytą visokių gerų dalykų (Jn 10,10; Ps 84,12). Tai, kas tau atrodo gera dabar, gali nebebūti gera po dvidešimties ar trisdešimties metų. Tačiau aš esu didysis Aš ESU. Aš matau visą tavo gyvenimą, dabartį ir ateitį (Ps 139,16). Ir aš myliu tave (Jer 31, 3). Aš turiu tau tokių planų, kokių tu negali net įsivaizduoti (Jer 29,11; 1 Kor 2, 9). Aš galiu suteikti tau viengungystės dovaną (1 Kor 7, 7; 7, 25-39; Mt 19,10-12). O galbūt pamatysi, kad mano planuose yra vedybos. Kitą savaitę arba kitais metais aš galiu atvesti į tavo gyvenimą asmenį, kuris mylės tave tokia meile, kokią tik mano Dvasia gali įkvėpti. Lauk šio asmens. Tas, kurį aš išrinksiu tau, mylės tave taip, kaip aš myliu tave. Aš neversiu tavęs tuoktis su mano išrinktuoju. Ir netrukdysiu tau tuoktis su tuo, kurį išsirinksi tu. Tačiau neapsigauk: tu pjausi tai, ką pasėjai (Gal 6, 7). Aš trokštu daryti tau gera (Iz 30,18). Lauk manęs, krikščioni! Aš veiksiu.
Kai jaučiate, kad viskas slysta iš rankų, kai galvojate, kad nebeištversite dar vienos vienišumo ir nežinomybės savaitės, prašykite Dievo pagalbos vėl pamatyti platesnę perspektyvą:
Aš esu Dievas, ir nėra kito;
Aš - Dievas, ir nėra tokio kaip aš.
Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios,
Iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks.
Tariu: „Mano užmojis bus ivykdytas!"
Aš įvykdysiu visa, kas sumanyta" (Iz 46, 9-10).
Laukiant geriausio
Sunku laukti, bet verta. C.S. Lewisas buvo viengungis didesnę savo gyvenimo dalį. Jis dėstė Oksfordo ir Kembridžo universitetuose, o laisvalaikiu parašė vienus iš geriausių šiuolaikinės krikščioniškos literatūros veikalų. Kai jau buvo beišeinąs į pensiją, jis sutiko ir vedė moterį, kurią stipriai mylėjo tuos trejus trumpus metus, kol jie buvo kartu. Pagalvokit, ko pasaulis būtų netekęs, jei Lewisas būtų anksčiau vedęs ką nors, ko Dievas jam nebuvo išrinkęs.
Kai baigiau koledžą, daugelis mano draugų pasuko prie santuokos altoriaus. Aš neturėjau nieko numačiusi. Savo būsimo vyro nesutikau dar kelerius metus. Tačiau kol laukiau, sužinojau daug apie Dievo ištikimybę man, kaip individui. Lavinau tarnystės dovanas, kurias ir dabar naudoju. Įsigijau šimtus draugų. Keliavau. Linksminausi. Verkiau. Buvau neviltyje. Ir patyriau, kad Dievas myli mane.
Mano santuoka dabar kupina džiaugsmo. Nejaučiu, kad laukiant praleisti metai būtų buvę nereikalingi. Ir nejaučiu, kad dabar, kai esu ištekėjusi, nepanaudočiau savo talentų. Tokia yra Dievo ekonomika. Buvau aktyvi ir patenkinta būdama viengungė. Tuo metu aš nežinojau, bet per tuos metus, kol buvau netekėjusi, Dievas subrandino manyje tokias savybes, kurios praturtino mano santuoką. Tuo pačiu metu Dievas dirbo ir su mano būsimu vyru, kad padarytų jį gebantį mylėti mane ta ypatinga meile, kurios man reikia, ir galintį priimti tą ypatingą meilę, kurią aš galiu duoti. Mes esame vedę jau daugiau kaip trisdešimt metų. Mano vyras labiau negu kas nors kitas mano gyvenime atspindi Dievo meilę man. Bendravimas, atsidavimas, meilė yra Dievo dovanos mums. Jų buvo verta laukti.
Penkios pamokos apie santuoką
Dievo valią mūsų draugavimo santykiams galime suprasti tiktai Dievo tikslų santuokai kontekste. Šios trumpos pamokos leis iš arčiau pažvelgti į keletą Biblijos ištraukų apie santuoką. Rimtai apmąstykite kiekvieną klausimą ir užrašykite savo mintis. Galbūt norėsite po to aptarti savo atsakymus su draugu - brandžiu krikščioniu.
1 pamoka: koks Dievo požiūris į santuoką?
Perskaitykite Ef 5, 21-33. 1) Išvardykite vyrams duotus paliepimus šioje ištraukoje. Kokiais atžvilgiais vyras iš tikrųjų paklūsta savo žmonai, klausydamas šių įsakymų? 2) Koks paliepimas duotas žmonoms? (Neleiskite ribotam apibrėžimui apie paklusimą išgąsdinti jūsų. Tai nėra „šok pagal mano dūdelę" požiūris į santuoką. Tai yra konkretus pritaikymas minties, kuri prasidėjo 21 eilutėje.) Apibrėžkite klusnumą. 3) Kaip, jūsų manymu, partnerių tarpusavio paklusnumas seka Kristaus pavyzdžiu? 4) Kuo konkrečiai dviejų tikinčiųjų santuoka skirtųsi nuo tikinčio ir netikinčio santuokos?
2 pamoka: koks yra santuokos įsipareigojimas?
1) Kokią svarbią vietą turi užimti žmona vyro gyvenime pagal Pradžios knygos 2, 23-24? 2) Perskaitykite Rūtos knygos 1,16-17. Ši ištrauka iš tikrųjų parodo Rūtos troškimą sekti savo anytą Noomę. Tačiau ji dažnai pritaikoma santuokai. Parašykite tris ar keturis sakinius, išreiškiančius pasižadėjimą, kurį kas nors duotų būsimam sutuoktiniui. 3) Kokios apimties yra įsipareigojimas tarp vyro ir žmonos pagal 1 Kor 7, 3-4? Ką manote apie pasakymą „nebeturėti valios savo kūnui"? Jeigu svarstote apie santuoką, ar norėtumėte, kad jūsų dabartinis draugas valdytų jūsų kūną santuokoje? 4) Kokių konkrečių įsipareigojimų tikitės vienas iš kito, jei susituoktumėte?
3 pamoka: ar Dievas nori, kad likčiau viengungis?
1) Skaitydami 1 Kor 7, 7-9 ir 25-40, išvardykite Pauliaus nurodytas priežastis, kodėl geriau likti viengungiu ar netekėjusia. 2) Kas jūsų gyvenime lemia, kad esate šiuo metu viengungis ar netekėjusi? 3) Kokią savo dabartinę veiklą ar tarnystę turėtumėte palikti, jei susituoktumėte? 4) Pastebėkite, kad Paulius nemėgina atimti mums malonumo būti vedusiems (35 eil.). Jis taip pat rašė ir Ef 5. Kokie draugavimo požymiai rodytų, kad du žmonės turėtų susituokti?
4 pamoka: kaip Dievas žiūri i nuodėmę mano gyvenime?
1) Skaitykite Rom 6,12-19. Kas yra „nuodėmė"? Koks turėtų būti mūsų požiūris į nuodėmę? Kokiose savo gyvenimo srityse esate nugalėję nuodėmę? Kokiose srityse nuodėmė nugali jus? Kaip Dievas yra parodęs jums savo malonę? 2) Ar Dievo malonė yra ribota? Skaitykite Rom 1, 24-25. Ar jūsų gyvenime yra kokia nors sritis, iš kurios Dievą išstūmėte ir Jis paliko jus jūsų troškimų valiai? 3) Remiantis 2 Kor 6,14-18, ar susituokti su netikinčiu yra nuodėmė? 4) Jeigu dabar draugaujate su nekrikščioniu, atsakykite į pateiktus klausimus sąžiningai, iš širdies. Ar šie santykiai verčia jus nepaklusti Dievo įsakymams? Ar šie santykiai priverčia jus nepaisyti savo Viešpaties? Ar jūs artėjate prie Dievo? Ar turite daugiau ar mažiau dvasinės ir emocinės jėgos dabar, kai esate įsitraukęs į šiuos santykius?
5 pamoka: pasižadėjimas Dievui.
Vieną dieną, kai tuoksitės, jūs duosite pasižadėjimą prie santuokos altoriaus. Jūs galite atiduoti save savo draugui tik tiek, kiek esate atidavęs save Viešpačiui. Užrašykite, kokį pasižadėjimą norėtumėte padaryti dabar, Dievo akivaizdoje. Padarykite tai susiedami su tuo, kas jums buvo svarbu Šventajame Rašte. Pradėkite apsvarstydami Mt 22, 37-40 ir 1 Jn 2,15-17.
Alice Fryling aktyviai veikia dvasinio vadovavimo tarnystėje Čikagos rajone.
Versta iš: Spiritual Compatibility in Dating (IVP, 2002)
www.lksb.lt
"Ganytojas",2007-08-11